Prieštarauja buvusioms teorijoms: milžiniškos planetos visatoje atsirado anksčiau, nei manė astronomai

Mokslininkai nustatė, kad egzoplanetos, kurių masė panaši į Jupiterio masę, susiformavo daug anksčiau, nei manyta. Žurnale „The Astrophysical Journal“ paskelbti atradimai suteikia naujos informacijos apie didelių dujų kiekių, taip pat kietųjų dalelių susikaupimo laiką, kai susiformavo tokios didžiulės planetos kaip Jupiteris, rašo „Phys“.

Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose, sudarytuose iš dujų ir padangių, kurie supa jaunas žvaigždes. 

Mokslininkai padarė išvadą, kad dujinės milžinės, tokios kaip Jupiteris, susiformuoja, kai protoplanetiniai diskai yra daug jaunesni, nei manė astronomai.

Egzoplanetomis vadinami Saulės sistemai nepriklausantys pasauliai, tačiau jų kilmė ir jų susidarymą lemiantys veiksniai vis dar iš esmės yra paslaptis. 

Anksčiau manyta, kad tokiai dujinei milžinei, kaip Jupiteris, visiškai susiformuoti reikia 3-5 mln. metų, tačiau nauji stebėjimai rodo, kad tokioms planetoms susiformuoti reikia tik 1-2 mln. metų.

Šis atradimas meta iššūkį egzistuojančioms teorijoms apie protoplanetinių diskų, iš kurių susiformavo šios didžiulės planetos, amžių. Naujojo tyrimo rezultatai gali paskatinti pakeisti planetų formavimosi teorijas.

Mokslininkų teigimu, planetos paprastai formuojasi principu „iš apačios į viršų“, t. y. maži objektai kaupia medžiagą, iš kurios susiformuoja didesnė planeta, ir tai trunka ilgai. 

Tačiau taip pat yra prielaidų, kad planetos susidaro dėl didelių medžiagos sankaupų protoplanetiniame diske skilimo.

Astronomai ištyrė palyginti nedidelę didžiulių egzoplanetų, apie kurias jau buvo sukaupta daug informacijos, atranką ir palygino jų savybes su tokiomis planetomis kaip Jupiteris ir Saturnas.

Paaiškėjo, kad šios planetos, kaip ir Jupiteris, taip pat susiformavo daug anksčiau, nei mokslininkai manė. Šis atradimas grindžiamas stebėtinai dideliu kieto kūno medžiagos kiekiu, kurį sukaupė šios planetos.

Visos planetos formavimosi pradžioje susikaupusios medžiagos didina jos atmosferos metališkumą, t. y. sunkiųjų cheminių elementų kiekį. 

Stebėdami šių metalų paliekamus pėdsakus, galime išmatuoti kietųjų medžiagų, kurias kadaise sukaupė planeta, kiekį. Kuo didesnis metališkumas, tuo daugiau kietųjų medžiagų ir metalų yra milžiniško pasaulio atmosferoje.

Mokslininkai nustatė, kad astronomų tirtos planetos milžinės vidutiniškai surinko tiek kietųjų medžiagų, kad jų masė 50 kartų viršija Žemės masę. 

Tai įmanoma, jei planeta susiformavo per mažiau nei 2 mln. metų dar masyviame protoplanetiniame diske.

Išvados leidžia manyti, kad planetų formavimuisi naudojamos statybinės medžiagos buvo prieinamos ankstesniame protoplanetinio disko evoliucijos etape, nei manyta anksčiau.

Šaltinis: focus.ua