Putinas pirmą kartą apsilankė Kurilų salose, Japonija pareiškė griežtą protestą

Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai kartina įtampa dėl šių ginčijamų salų, Japonijoje vadinamų Šiaurinėmis teritorijomis, kurias 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga.

Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V. Putinas užfiksuotas Kurilų salose. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis apsilankė žuvų perdirbimo gamykloje, kur buvo pavaišintas ikrais.

Į Kurilų salas V. Putinas atvyko po vizito netoliese esančioje Rusijos Sachalino saloje, kur šalies karinis jūrų laivynas rengė pratybas.

Sachaline V. Putinas surengė pasitarimą „dėl Rusijos rytinių sienų saugumo užtikrinimo“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Japonija dėl vizito pareiškė griežtą protestą. Jos santykiai su Rusija dar labiau pablogėjo Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, tuo metu Rusijos ryšiai su Kinija ir Šiaurės Korėja sustiprėjo.

„Šiaurinės teritorijos (...) tiek istoriniu požiūriu, tiek pagal tarptautinę teisę yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis, todėl Japonijos vyriausybė pareiškia griežtą protestą prieš šį vizitą“, – savo pareiškime teigė užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.

Strategiškai svarbų vulkaninės kilmės salyną į šiaurę nuo Hokaido salos Sovietų Sąjunga užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir nuo to laiko jame išlaiko karinį buvimą.

2010 m. tuometis prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju Rusijos vadovu, apsilankiusiu ginčijamoje teritorijoje. Vėliau, eidamas ministro pirmininko pareigas, D. Medvedevas joje lankėsi dar kelis kartus.

Atšiaurus klimatas, mažai gyventojų

Keturios ginčijamos salos priklauso vulkaniniam Kurilų salynui, plačiu lanku besidriekiančiam nuo Rusijos Kamčiatkos pusiasalio iki pagrindinės šiaurinės Japonijos salos Hokaido.

Sovietų Sąjunga karą Japonijai paskelbė tik 1945 m. rugpjūčio 8 d., jau po atominės bombos numetimo ant Hirošimos ir likus šešioms dienoms iki karo pabaigos.

Abiejose šalyse salų pavadinimai panašūs: rusiškai jos vadinamos Kunaširu, Chabomajais, Šikotanu ir Iturupu, o japoniškai – Kunaširu, Habomajumi, Šikotano sala ir Etorofu sala.

Atšiauraus klimato salose gyvena apie 20 tūkst. Rusijos piliečių, tačiau jose gausu naudingųjų iškasenų, įskaitant auksą ir sidabrą, o aplinkiniuose vandenyse plyti turtingi žvejybos plotai.

1945 m. užėmusi salas Maskva deportavo apie 17 tūkst. jose gyvenusių japonų.

Vėliau salos įgijo strateginę reikšmę – per Šaltąjį karą jose veikė oro ir jūrų bazės, Sovietų Sąjungai konfrontuojant su JAV ir artimiausia jų sąjungininke Ramiojo vandenyno regione Japonija.

Ne kartą atrodė, kad vis atsinaujinančiose, o po to vėl sustojančiose Tokijo ir Maskvos derybose retkarčiais pavyksta pasiekti pažangos. 1956 m., kaimynėms užmezgus diplomatinius santykius, Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas pasiūlė pagal taikos sutartį Japonijai grąžinti dvi ginčijamas salas.

Nors 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai derybos buvo atnaujintos, pažangos jose nepasiekta.