Putinas ignoruoja Trumpo ultimatumą: karas tęsis, kol Ukraina bus parklupdyta
Maskva neketina nutraukti karo prieš Ukrainą, nepaisant Donaldo Trumpo ultimatumo. Kremlius pareiškė, kad žino JAV prezidento poziciją, tačiau savo karinės kampanijos nekeičia – tikslas lieka tas pats: sužlugdyti Ukrainos vyriausybę ir užimti daugiau teritorijų.
Liepos 29 d. Kremlius patvirtino, kad „specialioji karinė operacija“ tęsiama, tačiau tuo pačiu pabrėžė, esą Rusija vis dar išlieka įsipareigojusi taikos procesui. Tokia dviveidė pozicija sukėlė reakcijų ne tik JAV, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. Ekspertai įsitikinę – jei Maskva nesusitars dėl paliaubų per artimiausias 10–12 dienų, ją ištiks ekonominių sankcijų lavina.
Trumpo spaudimas ir Putino nepaklusnumas
Donaldo Trumpo kantrybė senka. Anksčiau jis nurodė 50 dienų terminą Rusijai pradėti taikos derybas, tačiau liepos 28 d. terminas buvo sutrumpintas – Kremliui duotas galutinis laikas iki rugpjūčio 9 d. Jei Rusija nesėda prie derybų stalo, nuo rugsėjo 2 d. žadama įvesti 100% muitus rusiškoms prekėms, taip pat – antrines sankcijas šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas.
Senatorius Lindsey Grahamas teigė, kad „Putinas apsiskaičiavo“ – Kremliui būtų protinga sėsti prie derybų stalo. Tačiau vietoje atsitraukimo, Maskva pradėjo grasinimus pačiai JAV. Dmitrijus Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, viešai sureagavo: „Kiekvienas ultimatumas – žingsnis karo link. Ne su Ukraina, o su JAV.“
Grėsmės ekonomikai ir Putino įsipareigojimų spąstai
„New York Post“, viena iš Trumpo mėgstamų žiniasklaidos priemonių, pranešė, kad Kremliui liko vos keliolika dienų išvengti katastrofiškų ekonominių padarinių. Ekspertai pabrėžia – Rusijos ekonomika nestabili, karo išlaidos sudaro apie 40% valstybės biudžeto, o gyventojai skursta.
Potencialios sankcijos gali atgrasyti pagrindinius Rusijos prekybos partnerius – Kiniją ir Indiją – nuo bendradarbiavimo. Lindsey Grahamas siūlo dar griežtesnes priemones – 500% tarifą šalims, importuojančioms rusišką naftą.
Tuo metu karo ekspertai perspėja – Putinas negali atsitraukti. Jis pažadėjo Rusijos visuomenei „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą. Bet koks taikos susitarimas, kuris neapimtų šių tikslų, sukeltų vidaus nepasitenkinimą ir net galimą politinį chaosą Kremliuje.
Kremlius vilkina laiką
Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „konfliktas aplink Ukrainą“ tęsis tol, kol bus užtikrinti Rusijos nacionaliniai interesai. Toks eufemizmas (vietoj žodžio „karas“) dar kartą parodo, kaip Kremlius stengiasi manipuliuoti tiek vidine, tiek tarptautine nuomone.
Maskva netrukus po Trumpo paskelbtų ultimatumų vėl smogė civiliniams objektams Ukrainoje, taip tarsi demonstruodama – jie neketina ieškoti kompromisų. Kremlius taip pat atmetė Trumpo žodžius kaip „teatrinį pareiškimą“ ir pabrėžė, kad ne JAV, o tik Rusija spręs, kada baigs savo „operaciją“.
Ar Trumpas išties privers Putiną sėsti prie stalo?
Nepaisant griežtos retorikos, kai kurie politikos analitikai skeptiški – Trumpo planuojamas vizitas į Pekiną rugsėjo pradžioje gali sušvelninti jo toną Kinijos atžvilgiu, todėl lieka neaišku, ar bus įvestos antrinės sankcijos Kinijos įmonėms.
Tačiau Trumpas tikina, kad nesiekia susitikimo nei su Kinijos prezidentu, nei su Putinu, o jei bus pakviestas, „apsvarstys“ galimybę vykti.
Visgi, Vašingtono karo studijų institutas tvirtina – vienintelis būdas priversti Putiną pasiduoti – Ukrainos pergalės mūšio lauke. Kol kas rusų visuomenė, remdamasi tiek valstybinių, tiek nepriklausomų apklausų duomenimis, palaiko karą tol, kol pasiekti tikslai – „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą