Putinas susidūrė su neįmanomu pasirinkimu: svertai Zelenskio rankose

Straipsnyje pažymima, kad nuosekli žiemą vykdyta Ukrainos miestų bombardavimo kampanija neprivertė ukrainiečių pasiduoti, nors per dažniausiai naktį vykdomus išpuolius sužeista dešimtys žmonių. 

Panašu, kad šiuo metu vienintelis ir geriausias Rusijos autoritaro šansas dabar gali būti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. 

Amerikos lyderis po 13 mėnesių nesėkmingų pastangų nekantrauja kuo greičiau užbaigti karą. Nors šios jo pastangos ne kartą sulaukė kritikos Europoje dėl pataikavimo V.Putinui.

Prieš ketvirtadienį vykusias JAV ir Ukrainos derybas Ženevoje prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu su D.Trumpu. 

Anot Ukrainos vadovo, jiedu sutarė, kad kitas derybų etapas kovo pradžioje turėtų sudaryti galimybę perkelti derybas į lyderių lygmenį. Tačiau tokia mintis neatrodo patraukli V.Putinui. 

Jis ne kartą atmetė galimybę susitikti su V.Zelenskiu, kol nebus pasiektas susitarimas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas įsitikinęs, kad tai – vienintelis būdas išspręsti neišsprendžiamus ginčus.

Putino dilema

Tokia padėtis akivaizdžiai įstumia V.Putiną į aklavietę. Fronto linijoje Rusija negali pasiekti karinio proveržio, Kremlius nerodo jokių ženklų, kad yra pasirengęs daryti nuolaidas dėl savo pretenzijų į Ukrainos teritoriją. Tačiau jis taip pat negali sau leisti prarasti D.Trumpo paramos. 

„Bloomberg“ vertina, kad tai suteikia V.Zelenskiui svertų primygtinai reikalauti užbaigti karą ties dabartine linija. 

Taip pat vyksta sudėtingi susitarimai dėl JAV remiamos demilitarizuotos laisvosios ekonominės zonos sukūrimo rytinėje Donecko dalyje. Priduriama, kad neišspręstas lieka ir Zaporižios atominės elektrinės, kuri šiuo metu yra okupuota Rusijos, ateities klausimas.

„Visa tai nėra lengva Ukrainai, kuri yra šio karo auka. Ir ji neduoda Putinui to, ko jis visada reikalavo“, – rašo „Bloomberg“.

Artėjant lapkričio vidurio kadencijos rinkimams D.Trumpas tikriausiai vis labiau rūpinsis JAV vidaus klausimais. Tai išduoda ir faktas, kad savo kalboje apie Sąjungos padėtį jis beveik nepaminėjo Ukrainos. 

Straipsnio autorių vertinimu, dėl to V.Putinas susidūrė su dilema: „Ar jis rizikuoja, kad Rusijos kariuomenė ir ekonomika atlaikys dar vienerius ar daugiau metų trunkantį karą, ar nuspręs sumažinti spaudimą ir išsaugoti vardą sudarydamas sandorį dabar?“.

Spaudimas Rusijai

Prieš ketvirtadienį vykusias derybas JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, atsakydamas į klausimą, ar JAV prezidentas ketina didinti spaudimą Kremliaus vadovui V.Putinui, atsakė, kad Amerika jau ir taip neparduoda ginklų Rusijai ir netaiko sankcijų Ukrainai.

M.Rubio pabrėžė, kad tik Jungtinėms Valstijoms pavyko priversti Rusijos ir Ukrainos derybininkus susėsti prie derybų stalo. 

JAV valstybės sekretorius įsitikinęs, kad rusai nesitars dėl karo Ukrainoje pabaigos su Europos šalimis ar Jungtinėmis Tautomis, todėl, jei JAV atsisakys tarpininko vaidmens, niekas kitas to padaryti negalės. Savo ruoštu diplomatas pabrėžė, kad D.Trumpas nori, jog karas Ukrainoje baigtųsi, ir šiuo tikslu jau daug nuveikė. 

Tačiau, anot M.Rubio, nepaisant tam tikros pažangos tam tikrais klausimais, D.Trumpas apskritai yra nusivylęs. Pasak jo, D.Trumpas nesupranta, kaip dvi šalys, įsitraukusios į tokį žiaurų ir kruviną karą, negali susitarti, kaip jį užbaigti.