Putino žaliavų ekonomika braška: visos didžiausios Rusijos naftos bendrovės pranešė apie pelnų griūtį

„Rosneft“, išgaunanti kas antrą rusišką barelį, paskelbė, kad akcininkams tenkantis pelnas sumažėjo tris kartus – nuo 773 mlrd. iki 245 mlrd. rublių.

OPEC šalims aktyviai didinant gavybą, pasaulinės kainos krito. Be to, „Rusijos naftai taikyti diskontai plėtėsi dėl griežtesnių ES ir JAV sankcijų“, aiškino situaciją bendrovės vadovas Igoris Sečinas.

„Lukoil“, antras pagal gavybos apimtis, prarado pusę pelno: jis siekė 287 mlrd. rublių, palyginti su 590 mlrd. metais anksčiau. Įmonės pajamos smuko 17 %, o EBITDA – 1,6 karto.

„Gazprom Neft“ pelnas sumažėjo 54 % – iki 150 mlrd. rublių, pajamos krito 12 %, nors naftos gavyba padidinta 5 %, o perdirbimas – 4 %.

„Surgutneftegaz“, ketvirtas pagal gavybos apimtis, tapo nuostolingas: per pusmetį patyrė 452,7 mlrd. rublių nuostolį. Įmonei smarkiai pakenkė stiprėjęs rublis, kuris nuvertino milžinišką – apie 70 mlrd. JAV dolerių – valiutų rezervą.

„Tatneft“ pelnas smuko beveik tris kartus – iki 54,2 mlrd. rublių, o „Russneft“ pelnas krito net 3,2 karto – iki 11,8 mlrd. rublių.

Bendrai Rusijos naftos ir dujų sektorius, iš kurio biudžetas gauna kas trečią rublį, per pusmetį prarado 50,4 % pelnų. Jo bendras finansinis rezultatas smuko iki 1,264 trln. rublių, o 45 % įmonių pusmetį baigė su nuostoliais, kurie iš viso sudarė 749,5 mlrd. rublių.

Didžiausiame šalies naftos regione – Chanty-Mansijsko autonominėje apygardoje, kuri tiekia 40 % visos Rusijos naftos – pramonė tapo nuostolinga: per sausį–gegužę įmonės patyrė 506,3 mlrd. rublių nuostolį, rodo Tiumenės statistikos duomenys.

„Įmonių rezultatai išlieka spaudžiami stipraus rublio ir žemų naftos kainų“, – pažymi „Cifra Broker“ analitikai. „Urals“ naftos barelis, metų pradžioje kainavęs beveik 70 JAV dolerių, gegužę atpigo iki 52,1 dolerio, o birželį kainavo 59,8 dolerio. Rublinė kaina per pusmetį krito beveik 30 % – iki 4700 rublių už barelį.

Papildomų kliūčių energijos išteklių gavybai ir eksportui kelia sankcijų griežtinimas Rusijos energetikos sektoriui, sako Elena Galejeva, Gaidaro instituto Sektorių rinkų ir infrastruktūros laboratorijos mokslinė bendradarbė.

Pasak jos, „naftos sektoriui taikomas G7 šalių embargas; galioja sankcijos laivybai ir logistikai dėl „šešėlinio laivyno“ blokavimo; tebėra technologinis embargas ir finansiniai apribojimai – blokavimas atsiskaitymų doleriais; didėja spaudimas trečiųjų šalių bankams“.

Šiemet naftos eksportuotojų santykius su pirkėjais destabilizavo antrinių sankcijų grėsmė, todėl sektorius susidūrė su realizacijos sunkumais: eksportas į Kiniją per pirmą pusmetį sumažėjo 11 % fiziniu mastu ir 24 % pinigine išraiška.

Be Azijos šalių, kurios superka daugiau nei 80 % eksporto, rusiškos žaliavinės naftos faktiškai niekas nebeperka. 

Tačiau srautų į rytus padidinti sudėtinga: trūksta tanklaivių, o uostai – perkrauti, pažymi ekspertai.

„Naftos įmonių pajamų kritimą pirmiausia lėmė pasaulinės naftos kainos smukimas ir stiprus rublis, – aiškina Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas. – Dėl to sumažėjo eksporto pajamos: bendrovės uždirba mažiau, nors eksportuoja tą patį kiekį produkcijos.“

Šaltinis: The Moscow Times