Retas astronominis įvykis gali atskleisti paslaptingą Stounhendžo ryšį su Mėnuliu

Tačiau tarp mokslininkų jau seniai sklando hipotezė, kad Stounhendžas pastatytas atsižvelgiant ne tik į Saulės, bet ir į Mėnulio fazes, rašo Space.com.

Visų pirma kalbama apie vadinamąjį didįjį Mėnulio sustojimą, arba didįjį Mėnulio sustojimą - retą astronominį reiškinį, kai Mėnulis pakyla toliau į šiaurę ir leidžiasi piečiau palei horizontą nei įprastai, pasiekdamas danguje aukštį, aukštesnį už vasaros Saulę ir žemesnį už žiemos Saulę.

Šis reiškinys pasitaiko kartą per 18,6 metų.

Taigi patikrinti hipotezę nėra lengva - reikia ilgai laukti tinkamo laiko.

Šis unikalus Mėnulio ciklas tęsis šiais metais ir 2025 m.

„Tai ilgas ciklas. Archeologai neturėjo daug progų jį [Stounhendžą] ištirti", - sako Jungtinės Karalystės priešistorinių paminklų ekspertė Dženifer Veksler (Jennifer Wexler).

Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) archeoastronomijos profesorius emeritas Klaivas Rugsas (Clive Ruggles) pažymi, kad Stounhendžo architektūrinis ryšys su Saule yra gerai žinomas, tačiau jo ryšys su Mėnuliu yra mažiau ištirtas.

„Keturi stoties akmenys sutampa su kraštinėmis Mėnulio padėtimis, ir tyrėjai daug metų diskutavo, ar tai buvo padaryta sąmoningai, o jei taip - kaip tai buvo pasiekta ir koks galėjo būti to tikslas“, - sako jis.

Mokslininkai pažymi, kad Stounhendžą statę žmonės buvo pirmieji regiono žemdirbiai, todėl jiems buvo svarbu suprasti Saulės ir Mėnulio ciklus, kurie galėjo daryti įtaką žemės ūkio ciklams.

Todėl jie galėjo užkoduoti atitinkamą informaciją Stounhendžo architektūroje.