Rublis vėl sparčiai nuvertėja: ar Centrinis bankas jį išgelbės?

Vyriausybė kol kas nesikišo ir nebandė palaikyti rublio, o Rusijos bankas įšaldė kai kurias savo operacijas.

Kas nutiks rubliui toliau?

Doleris ir euras - aukštyn, rublis - žemyn

Nuo rugsėjo pradžios rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo apie 20 %, apskaičiavo BBC, remdamasi Centrinio banko duomenimis. 

Tik per kelias lapkričio savaites doleris rublio atžvilgiu sustiprėjo daugiau kaip 11 %. 

Euras nuo rugsėjo pradžios pabrango 14 %.

Kalbame tik apie oficialius kursus. 

Bankų programose doleris yra brangesnis nei 110 Br, tačiau skirtumas yra didelis. 

Pavyzdžiui, „T Bank“ taikomojoje programoje dolerį galima nusipirkti už 118 Br, o „Raiffeisenbank“ - už 112 Br (biure doleris brangesnis - 117 Br).

Tik „Sber“ dolerio kursas atitinka Centrinio banko kursą - 108 Br.

Doleris brangsta ir tokiose platformose kaip „Forex“.

Dabar Maskvos biržoje doleriu ir euru neprekiaujama. Prekyba nutrūko po to, kai biržai ir jos infrastruktūrai buvo įvestos sankcijos. 

Nuo tada Centrinis bankas nustato dolerio ir euro kursą remdamasis tarpbankine statistika.

Tuo pat metu Maskvos biržoje vis dar prekiaujama juaniu. 

Tačiau visą lapkričio mėn. jis taip pat sparčiai brango rublio atžvilgiu. Jei pačioje mėnesio pradžioje jis kainavo apie 13 Br, tai trečiadienį pakilo virš 15 Br. Tačiau antroje dienos pusėje juanis ėmė pigti - po Rusijos banko pareiškimo.

Trečiadienio vakarą į rublio padėtį įsikišo Centrinis bankas. Reguliatorius priėmė du sprendimus:

Nuo lapkričio 28 d. ir iki metų pabaigos Centrinis bankas, vykdydamas biudžeto taisyklę, nebepirks užsienio valiutos. Rusijos banko vykdomas valiutos pirkimas buvo vienas iš rublio susilpnėjimo veiksnių, tačiau vargu ar suvaidino reikšmingą vaidmenį.

Kartu Centrinis bankas jau kurį laiką perka rublius ir parduoda valiutą - šios operacijos atidėtos 2023 m. (BBC jau rašė plačiau apie šią priemonę). 

Centrinis bankas ir toliau jas vykdys, ir jos ilgainiui turėtų paskatinti rublio stiprėjimą, tačiau vargu ar jos pačios turės rimtą poveikį.

Tiesą sakant, Centrinis bankas yra vienintelis, kuris bandė sustabdyti rublio kritimą.

Anksčiau valdžios institucijos buvo įsitraukusios ir ėmėsi priemonių skubiai sustiprinti Rusijos valiutą, kai dolerio kursas pasiekė 100 rublių ribą. 

Viena iš tokių priemonių, padėjusių stabilizuoti rublį 2022 ir 2023 m., buvo eksportuotojų įpareigojimas parduoti pajamas užsienio valiuta vidaus rinkoje. Dabar jie įpareigoti parduoti tik 25 %, jokių bandymų padidinti pardavimus iki šiol nebuvo daroma.

Tačiau dabar normatyvinių pardavimų padidinimas gali neturėti tokio paties poveikio, sako ekonomistas Dmitrijus Polevojus. Tai gali tik pabloginti verslo padėtį, o rublis nepadės, rašo jis.

Jo nuomone, dabar problema yra ne silpnas rublis, o nepastovumas, t. y. per dideli valiutos kurso svyravimai.

Kitos priemonės rubliui palaikyti yra dar vienas pagrindinio kurso padidinimas ir pervedimų apribojimai, rašo ekonomistas.

Daugelis analitikų jau dabar tikisi, kad Centrinis bankas padidins palūkanų normą gruodžio mėnesį, nes iki šiol reguliatoriui nepavyko sumažinti kainų augimo tempo. 

Tačiau Centrinis bankas kritikuojamas už ir taip aukštą palūkanų normą, todėl mažai tikėtina, kad jis tai padarys iki Direktorių valdybos posėdžio.

Rublio nuvertėjimas gali lemti rimtą infliacijos padidėjimą - pabrangus importuojamoms prekėms ir įvairioms žaliavoms, reikalingoms prekėms gaminti Rusijoje. 

Lapkričio viduryje metinė infliacija siekė beveik 9%. Pagrindinės palūkanų normos didinimas iki šiol lėmė rimtą jos sulėtėjimą.

VTB pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Pjanovas, priešingai, mano, kad Centrinis bankas nepakankamai įvertina rublio nuvertėjimo pasekmes infliacijai. Anot jo, tai gali lemti daug didesnį kainų kilimą.

Vėliau situaciją komentavo ir ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas. Jis sakė, kad, jo nuomone, rublio silpnėjimą lemia ne fundamentalūs veiksniai. 

Tam įtakos turėjo dolerio sustiprėjimas pasaulio valiutų atžvilgiu, taip pat „užsienio ekonominės veiklos dalyvių nuogąstavimai dėl tolesnės sąveikos su kontrahentais dar vieno sankcijų Rusijai sugriežtinimo fone“ - tikriausiai M. Rešetnikovas turėjo omenyje JAV sankcijų Gazprombankui įvedimą.

„Be to, kaip dažnai būna tokiose situacijose, valiutų rinkoje atsirado pernelyg didelis emocinis komponentas. Patirtis rodo, kad po padidėjusio kintamumo laikotarpio valiutos kursas visada stabilizuojasi“, - RBC citavo Rešetnikovą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, kaip dolerio kurso augimas paveiks rusus, užsiminė, kad tie, kurie atlyginimus gauna rubliais, neturėtų to pastebėti.
Prenumeruokite mūsų socialinius tinklus ir naujienlaiškį

Taigi, kas vyksta su rubliu?

Rublio kursas dabar pasiekė 2022 m. pavasario žemumas - pirmuosius karo ir panikos Rusijos ekonomikoje mėnesius.

Banko „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova rublio kritimą sieja su tuo, kad mėnesio pabaigoje eksportuotojai „tradiciškai išėjo“ su padidėjusiais valiutos pardavimais. Tačiau dėl lapkričio 21 d. JAV įvestų sankcijų „Gazprombank“, jos nuomone, „ši finansinė logistika“ sutriko.

Jos nuomone, importuotojai ir dabar perka valiutą didesniais kiekiais - jiems reikia įsigyti prekių prieš Naujųjų metų šventes. Tačiau dėl sankcijų valiutos pasiūla yra ribota. 

„Tai toks techninis pasiūlos ir paklausos disbalansas valiutų rinkoje, kuris ir paaiškina tokį stiprų valiutos kurso judėjimą“, - mano V. Orlova.

Bendrovės BKS analitikai „staigų rublio kritimą“ taip pat aiškina eksporto ir importo mokėjimo mechanizmo pažeidimu dėl sankcijų, taip pat geopolitinės rizikos padidėjimu.

„Tokiame fone emocijos kyla ir atsiranda vis daugiau kritiškų rublio perspektyvų vertinimų“, - rašė ekonomistai. Jų nuomone, rublio kurso pasikeitimas ir stiprėjimas gali prasidėti bet kurią akimirką. 

Jie tikisi, kad šiame fone Centrinis bankas turės toliau didinti palūkanų normą, ir laukia valdžios institucijų įsikišimo.

Šaltinis: BBC