Pašinianas

Rusija pagrasino, kad Armėnija gali tapti kita "Ukraina"

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano kalba Europos Parlamente spalio 17 d. leidžia manyti, kad jis "eina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio keliu", TASS sakė aukšto rango šaltinis Maskvoje.

Jis apibūdino N. Pašiniano pastabas kaip "neatsakingas ir provokuojančias, ypač kalbant apie Rusiją ir Rusijos bei Armėnijos santykius".

"Matome, kaip Armėnija bando virsti Ukraina Nr. 3, jei Moldovą laikome Ukraina Nr. 2", - sakė agentūros pašnekovas.

Kalbėdamas Europos Parlamente, Pašinianas pabrėžė, kad daugiau kaip 100 000 armėnų pabėgo iš Kalnų Karabacho "Rusijos taikdarių neveiklumo sąlygomis".

Jis taip pat apkaltino "saugumo sąjungininkus", kad šie pasinaudojo momentu ir "ne tik nepadeda", bet ir viešai ragina nuversti Armėnijos vyriausybę.

Pašinianas pažymėjo, kad tokios situacijos "nuo 2020 m. kartojosi kelis kartus" ir vyko pagal tą patį scenarijų: "išorės agresija, Armėnijos saugumo sąjungininkų neveiklumas, mėginimai pakenkti šalies suverenitetui naudojant hibridines technologijas, kurioms vadovauja išorės jėgos".

Armėnijos valdžios institucijos nuo 2022 m. rudens reguliariai kaltina Rusiją ir BSTO - prokremlišką karinį bloką, sukurtą iš lojalių buvusių sovietinių respublikų - neveiklumu ir nereagavimu į pagalbos prašymus.

Jerevano ir Maskvos santykiai dar labiau pablogėjo po Azerbaidžano karinės operacijos 2023 m. rugsėjį, kuri baigėsi Kalnų Karabacho pasidavimu ir 100 000 armėnų išvykimu iš regiono.

Tuo metu Pašinianas apkaltino Rusiją pasikėsinimu į šalies nepriklausomybę, taip pat pareiškė apie BSTO neveiksmingumą ir "rimtus klausimus" Rusijos taikdariams, kurie niekaip neužkirto kelio Baku veiksmams, nors karinių konfliktų prevencija yra jų tiesioginė pareiga.

Kartu Pašinianas pabrėžė, kad "Armėnija niekada neišdavė savo sąjungininkų".

Kremlius į priekaištus atsakė, kad Azerbaidžanas de jure vykdo operaciją savo teritorijoje.

O Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova priminė pastarojo meto Armėnijos vadovybės veiksmus, kurie esą "sukūrė palankią dirvą priešiškai Vakarų politikai" Rusijos atžvilgiu.

Prieš tai diplomatijos vadovybė pateikė "griežtą pareiškimą" respublikos ambasadoriui Vagharšakui Harutiunjanui dėl virtinės "nedraugiškų žingsnių", kurių ėmėsi Jerevanas.

Užsienio reikalų ministerija jiems priskyrė Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo proceso pradžią, karines pratybas su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat Pašiniano žmonos Annos Hakobyan kelionę į Kijevą su humanitarine pagalba ukrainiečiams.

Spalio pradžioje Armėnijos parlamentas ratifikavo Romos statutą.

Taip respublika prisijungė prie 123 šalių, kurios privalės suimti Vladimirą Putiną pagal TBT orderį, jei jis atvyks į jų teritoriją.

Šaltinis: "The Moscow Times"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder