Rusija tikriausiai juokiasi iš Trumpo „atvirų durų“ „Tomahawk“ raketoms

Kai sekmadienį buvo paklausta, ar pranešimai, kad prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) svarsto galimybę tiekti Ukrainai „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas, yra teisingi, viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) paliko duris atviras.

Prezidentas parduoda, o ne dovanoja ginklus Ukrainai, paaiškino Vensas, ir priims galutinį sprendimą dėl to, kokias galimybes Ukraina galėtų gauti.

Jei Trampo administracija tikisi, kad žaisdama su šiuo pasiūlymu aprūpinti Ukrainą pažangesnėmis, didesnio nuotolio raketomis, ji įgytų pranašumą prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ji klysta.

Ukraina neturi galimybės paleisti „Tomahawk“ raketų, o JAV šių ginklų ir jų pristatymo sistemų atsargos yra pernelyg mažos ir pernelyg vertingos, kad Pentagonas sutiktų jų atsisakyti.

Tokios retorinės ir nerealios karinės grėsmės yra kontraproduktyvios, rodo neviltį ir sukuria nereikalingą eskalavimo riziką, rašo leidinys.

Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė „Tomahawk“ raketų. Jis pateikė panašų prašymą Bideno administracijai anksčiau karo metu, bet prašymas buvo atmestas. Jo nuolatinio susidomėjimo priežastys yra akivaizdžios.

„Tomahawk“ raketos, kurių veikimo nuotolis siekia 2500 kilometrų – beveik dešimt kartų daugiau nei JAV ATACMS raketų, – galėtų kelti grėsmę strateginiams kariniams ir kritinės infrastruktūros objektams visoje Rusijoje, toli nuo Ukrainos sienų, įskaitant Maskvą ir už jos ribų.

Tai, kad prezidentas Donaldas Trampas dabar rimtai svarsto šį prašymą, yra neįtikinama. Juk jo administracija prieš kelis mėnesius vėl įvedė apribojimus Ukrainos naudojimui JAV tiekiamoms tolimojo nuotolio raketoms, leidžiant jas naudoti tik Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Naujų sparnuotųjų raketų, galinčių pasiekti dar toliau esančius Rusijos teritorijos taškus, tiekimas Ukrainai prieštarautų šiai pozicijai ir Trampo mažėjančiam susidomėjimui teikti Ukrainai bet kokią papildomą karinę pagalbą.

Žinoma, prezidentas Trampas dažnai keičia savo nuomonę. Tačiau net jei Rusijos tolesnis eskalavimas Ukrainoje ir įsibrovimai į NATO oro erdvę pastarosiomis savaitėmis pakeitė Trampo požiūrį, yra mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos galėtų ar norėtų tiekti Kijevui „Tomahawk“ raketas.

Iš tiesų, vietoj to, kad darytų spaudimą Rusijos prezidentui, kalbos apie „Tomahawk“ raketų tiekimą Ukrainai yra fantazijos ir neatitinka karinės realybės, ir Vladimiras Putinas tai aiškiai žino.

„Tomahawk“ raketos gali būti paleistos trimis būdais: iš raketinio eskadrinio minininko „Ohio“, „Virginia“ ir „Los Angeles“ klasės povandeninių laivų ir naudojant naują JAV kariuomenės sukurtą antžeminę „Typhon“ sistemą.

Ukraina neturi nė vienos iš šių priemonių ir neturi beveik jokių galimybių jas įsigyti artimiausiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pirmiausia, Ukrainos karinis jūrų laivynas yra nedidelis ir neturi paviršinių kovinių laivų, puolamųjų povandeninių laivų ir personalo, kuris galėtų juos valdyti. Kadangi JAV laivų ir povandeninių laivų statyba yra apsunkinta, mažai tikėtina, kad Vašingtonas svarstytų galimybę parduoti šias platformas Ukrainai, rašo leidinys.

Ukraina galbūt turi personalą, reikalingą naujosios antžeminės „Typhon“ sistemos eksploatavimui, tačiau mažai tikėtina, kad Pentagonas sutiktų parduoti šią naują įrangą Ukrainai.

Jungtinės Valstijos turi tik dvi veikiančias „Typhon“ baterijas, o trečioji yra kūrimo stadijoje. Dvi iš šių sistemų yra skirtos naudoti Azijoje, o viena yra numatyta galimai dislokacijai Vokietijoje.

Jungtinės Valstijos nesutiko parduoti šios pažangios sistemos nė vienam sąjungininkui ar partneriui – iš dalies dėl jos retumo, iš dalies dėl technologijos jautrumo – ir sunku įsivaizduoti, kad Ukraina bus pirmoji, kuriją gaus.

Jeigu Jungtinės Valstijos pasiūlytų Ukrainai parduoti „Typhon“ sistemą, ji ilgai neišsilaikytų šalies mūšio lauke. „Typhon“ baterija yra milžiniška ir sunkiai perkeliam.

Jos transportavimui dideliais atstumais reikalingas C-17 (transporto lėktuvas – infa.lt past.), ir nors ji yra mobilioji, dėl savo dydžio ją lengva pastebėti iš palydovo ar net stebėjimo drono. Kitaip tariant, ji taptų patraukliu ir pažeidžiamu taikiniu Rusijos oro smūgiams.

Neturint priemonių raketoms paleisti, „Tomahawk“ raketų perdavimas ar pardavimas Ukrainai būtų beprasmis. Tačiau yra ir kitų priežasčių abejoti, kad Jungtinės Valstijos tai svarstytų. Pirma, pačios raketos yra retos, o jų gamyba trunka dvejus metus.

Kadangi bendras JAV atsargų kiekis yra mažesnis nei 4000 raketų, o keletas šimtų jų buvo iššvaistyta beprasmiškoje kampanijoje prieš husius Raudonojoje jūroje, Pentagonas bus atsargus atsisakydamas vertingų ginklų, ypač tokiu kiekiu, kurio reikia Ukrainai strateginiams tikslams pasiekti.

Tai ypač aktualu, atsižvelgiant į lemiamą raketų vaidmenį bet kurioje Ramiojo vandenyno kampanijoje ir į tai, kad daugeliu atvejų pagaminama mažiau nei 200 raketų.

Antra, iki šiol JAV raketas pardavė tik artimiems sąjungininkams: Australijai, Didžiajai Britanijai, Danijai ir Japonijai. Net Izraeliui iki šiol nebuvo leista įsigyti „Tomahawk“ raketų.

Atrodo mažai tikėtina, kad JAV norėtų dalytis šiuo ginklu ir jo jautria technologija su ukrainiečiais, ypač atsižvelgiant į riziką, kad raketa ar jos likučiai gali patekti į Rusijos rankas.

Galiausiai, kyla eskalavimo klausimas, kurį Trampas ir jo nacionalinio saugumo komanda toliau atidžiai stebi. Suteikiant Ukrainai galimybę smogti giliai į Rusijos teritoriją, kyla didžiulis pavojus, ypač todėl, kad norint naudoti šias raketas reikėtų JAV žvalgybos ir taikinių nustatymo pagalbos.

Jei Maskva manys, kad režimo taikiniams ar jos branduolinės infrastruktūros dalims kyla realus pavojus, branduolinės eskalavimo tikimybė gali tapti nepakeliamai didelė.

Net ir vis labiau nusivildamas Putinu, Trampas neparodė jokio susidomėjimo tokio tipo rezultatu ar bet kokiais JAV veiksmais, kurie galėtų dar labiau atitolinti Putiną nuo derybų stalo.

Kai karas tęsiasi, suprantama, kad Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda ieško naujų būdų priversti Putiną baigti karo kampaniją. Tačiau, kad tai veiktų, naujos grėsmės turi būti patikimos tiek politiškai, tiek kariniu požiūriu.

Pasiūlymas siųsti Ukrainai „Tomahawk“ raketas nėra nei patikimas, nei įtikinamas, ir Kremliuje greičiausiai sukels daugiau juoko nei baimės.

Galiausiai, geriausias būdas užbaigti karą Ukrainoje ir toliau yra diplomatinės pastangos, net jei derybų procesas yra lėtas, frustruojantis ir neduoda greitų rezultatų, reziumuoja leidinys.