Rusijos Dūma Sosnovskio barštį pavadino Amerikos "biologiniu ginklu"

"Šiukšlynai, kapinės, visa ši seniai apleista žemdirbystė apaugo barščiu.

Neatmetu, kad tai buvo tam tikro bakteriologinio karo, kurį prieš mus nukreipė Jungtinės Valstijos, dalis", - sakė jis.

Vasario 21 d. Valstybės Dūma pirmuoju svarstymu pritarė įstatymo projektui, kuris įpareigotų visus žemės savininkus, įskaitant ir vilų savininkus, kovoti su barščiu.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi valdžios institucijos, ši piktžolė užvaldė Rusiją.

Pasak iniciatyvos autorių, taip atsitiko todėl, kad sklypų savininkai arba nesiima priemonių kovoti su šiuo augalu, arba daro tai nepakankamai efektyviai, arba pažeisdami sąlygas.

Pagal naująjį įstatymą kiekvienas žemės naudotojas privalės pasirūpinti, kad jo žemėje nebūtų barščio ir kitų invazinių augalų, kurių sąrašą nustatys vyriausybė.

Aptiktos piktžolės turės būti naikinamos mechaniniu, cheminiu ar biologiniu būdu ir užkertamas kelias jų plitimui.

Už šių reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos: fiziniams asmenims - ne mažiau kaip 3 tūkst. rublių, organizacijoms - ne mažiau kaip 200 tūkst. rublių.

Jei per trejus metus situacija nepasikeis į gerąją pusę, sklypas gali būti atimtas.

Jei įstatymo projektui bus pritarta, jis įsigalios rugsėjo 1 d.

Sosnovskio barštis pavojingas ne tik natūralioms ekosistemoms, nes išstumia kitą augaliją, pažeidžia biologinę įvairovę, bet ir žmonėms.

Augale esantys eteriniai aliejai, patekę ant odos, sukelia alergines reakcijas ir ūmų dermatitą, pasireiškiantį kaip nudegimas.

Be to, piktžolė pasižymi padidintu dauginimosi gebėjimu ir gali išauginti iki 20 000 sėklų. 

Rusijoje nėra federalinės barščių naikinimo programos, tik regioninės ir tik keliuose subjektuose.

Todėl, net jei vienoje vietovėje jį pavyks išnaikinti, bet jis ir toliau žydės kur nors netoliese, anksčiau ar vėliau švari žemė vėl nukentės.

Skoltech mokslininkų prognozėmis, netolimoje ateityje augalas visiškai užgoš europinę šalies dalį.

Mokslininkai tai sieja su klimato kaita.

Augalas renkasi drėgnesnius regionus: Leningrado, Pskovo, Novgorodo, Tverės sritis.

O sausesniuose regionuose - Riazanės, Lipecko, Voronežo, Belgorodo ir Penzos srityse - jis aptinkamas retai.

Tačiau Rusijos klimatas darosi vis drėgnesnis, o tai, taip pat sistemingų priemonių barščiams naikinti nebuvimas apsunkina piktžolių plitimo situaciją, paverčia jas biologine grėsme.