Rusijos Gynybos ministerijos pareiškimas apie Putiną „dronų atakos epicentre“ - pigi Kremliaus surežisuota propagandinė klastotė

Kaip „The Moscow Times“ papasakojo keturi šaltiniai vyriausybėje ir Kremliuje, saugumo pajėgos žiniasklaidoje išpūtė šį šokiruojantį „rizikingą“ epizodą, kad įteigtų rusams: prezidentas nesislapsto už nugaros, o tariamai taip pat rizikuoja ir aukojasi. 

Visi pašnekovai kalbėjo anonimiškai dėl temos delikatiškumo.

Reguliarių dronų smūgių, chaoso oro uostuose ir mobiliojo ryšio nutraukimų fone šis televizijos spektaklis turėtų sukurti Putino, kuris „dalijasi pavojais“ su šalimi, įvaizdį ir taip pasakyti visuomenei – „karas yra karas“.

„Rusai, brangūs, žiūrėkite! Pats prezidentas Putinas kenčia, kankinasi ir net rizikuoja savo gyvybe. 

Jūsų problemos – smulkmenos. Reikia susiimti ir kentėti“, – taip šios inscenizacijos motyvus paaiškino vienas iš dabartinių vyriausybės pareigūnų.

Putinas tikrai buvo Kursko srityje, kur, pagal oficialią versiją, skrido sraigtasparniu. 

Ir iš tiesų, šis regionas nuolat tampa Ukrainos atakų taikiniu. Tačiau, pareigūnų teigimu, jo saugumas buvo užtikrintas aukščiausiu lygiu.

„Niekas ir niekada nebūtų leidęs tokio nusikalstamo neatsakingumo. Net baisiausiame košmare“, – sakė vienas iš pareigūnų, artimas prezidento administracijai ir susipažinęs su prezidento apsaugos sistema.

„Iš tiesų Putinas ne tik nenori daugiau rizikuoti – apie tai garsiai šaukia per televiziją tik dėl vaizdo, bet, atvirkščiai, jo saugumui užtikrinti imamasi vis daugiau ir daugiau priemonių“, – sakė kitas pareigūnas, dirbęs tiek vyriausybėje, tiek Kremliuje.

Keletas Rusijos pareigūnų, dalyvavusių renginiuose su Putinu 2025 m., saugumo lygį vadina „neįtikėtinu“. Kontrolė apima viską: nuo maršrutų iki palydovų fizinės būklės.

„Apie ką mes apskritai kalbame, jei 2025 m. man teko atlikti ne tik COVID, bet ir ARVI bei gripo PCR testus?“ – prisimena vienas iš dalyvių.

Sensacingą pareiškimą, kad prezidento sraigtasparnis tariamai atsidūrė „masinio priešo dronų puolimo epicentre“, paskelbė Gynybos ministerija per valstybinį televizijos kanalą VGTRK. 

Putino kelionė iš pradžių vyko griežtai slaptai – informacija pasirodė tik po jos pabaigos.

Apie masinį puolimą vizito metu taip pat paminėjo Andrejus Kolesnikovas, ilgametis Kremliaus pulko narys, savo reportaže laikraščiui „Kommersant“. 

Tačiau, kaip išsiaiškino „The Moscow Times“, pats Kolesnikovas į Kursko sritį nevyko. Žurnalistas rašė tekstą remdamasis kitų žodžiais, tiesiogiai nenurodydamas, kad pats ten nebuvo. 

Savo straipsnyje jis atsargiai pažymėjo, kad „matė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronus vaizdo įrašuose“.

Kremliaus spaudos korpusas į šią kelionę su Putinu nebuvo paimtas, kaip ir profesionalių operatoriaus komanda. 

Filmavo kiti žmonės, tarp jų ir apsaugos darbuotojas, sakė du „The Moscow Times“ informuoti šaltiniai.

Iš oficialioje svetainėje paskelbtų Putino kelionės kadrų matyti, kad filmavimas vyko ne taip, kaip įprasta prezidento renginiuose, kur kameros stovi ant stativų, garsas geras, vaizdas kokybiškas, o televizijos kadras profesionaliai sukomponuotas.

"Čia viskas kitaip – kamera trūkčioja ir dreba ne tik kadruose iš statomos Kursk-2 elektrinės, bet ir susitikime su Kursko srities laikinuoju gubernatoriumi bei susitikime su savanoriais, o garsas šiuose susitikimuose įrašytas išoriniu kameros mikrofonu, todėl jis nėra pakankamai švarus ir dažnai girdimas pašalinis triukšmas„, – taip vaizdo įrašą įvertino veikiantis Rusijos valstybinės televizijos operatorius, paprašytas “The Moscow Times".

Tikroji Rusijos prezidento saugumo sistema yra kur kas sudėtingesnė. Kiekvienoje kelionėje dalyvauja šimtai prezidento saugumo tarnybos, FSB, Rosgvardijos, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų struktūrų pareigūnų. 

Naudojama speciali technika, dubliuojančios automobilių kolonos, lygiagretūs maršrutai, papildomi lėktuvai, imituojantys Putino skrydį, kad niekas negalėtų žinoti, kuriame iš jų yra ir kur vyksta Rusijos prezidentas, skelbia „The Moscow Times“.

Pats Putinas keliauja slapta, ir net daugeliui specialiųjų tarnybų darbuotojų ir pareigūnų jo tiksli buvimo vieta lieka nežinoma, anksčiau pasakojo buvęs Federalinės apsaugos tarnybos darbuotojas Vitalijus Brigazijus, išvykęs iš Rusijos po karo Ukrainoje pradžios.

„Jis pats savo žmonėms nepasitiki. Jis pasitiki tik artimaisiais“, – aiškino Brigazijus.

Kiekviena kelionė ruošiama mėnesių: planas išdirbamas iki smulkmenų, darbuotojai išvyksta į vietas iš anksto, patikrina ne tik vietas, bet ir visus galimus maršrutus. 

Sudaromi alternatyvūs scenarijai. Ir svarbiausia – net „civilinėse“ kelionėse Putino lėktuvą dažnai lydi naikintuvai.

Leisti Rusijos prezidento sraigtasparniui skristi netoli karo veiksmų zonos, kur 100 % saugumas negarantuotas, prezidento saugumo tarnyba tiesiog negali, sakė „The Moscow Times“ šaltinis, artimas Kremliui, daug metų dalyvavęs organizuojant aukščiausių Rusijos pareigūnų keliones į Šiaurės Kaukazą.

„Jei visa tai tikrai įvyko, tai reiškia, kad prezidentui grėsė ne tik priešiški bepiločiai. Teoriškai buvo realus pavojus ir grėsmė, kad jo sraigtasparnį galėjo numušti Rusijos oro gynybos pajėgos“, – sakė „The Moscow Times“ vienas iš Rusijos pareigūnų.

Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnas, karinis ekspertas Ivanas Stupakas pokalbyje su „The Moscow Times“ tai pavadino „visišku prezidento apsaugos tarnybos fiasku“, jei tikėtume, kad viskas įvyko iš tikrųjų.

„Tokiu atveju visi prezidento saugumo tarnybos ir FSO darbuotojai turėtų būti tiesiog atleisti“, – mano jis.

Jo nuomone, istorija su sraigtasparniu yra žiniasklaidos surežisuotas spektaklis, naudingas kelioms struktūroms. 

Putinas joje pasirodo kaip „brutalus lyderis“, beveik herojus. O jį saugančios specialiosios tarnybos gauna pagyrimus už veiksmus „itin pavojingomis sąlygomis“.

„Jie daro karjerą tuo, kad formaliai didina saugomos asmenybės riziką ir gražiai tai pateikia“, – sakė „The Moscow Times“ žurnalistas-tyrėjas ir Rusijos specialiųjų tarnybų ekspertas Andrejus Soldatovas.