Rusijos „šešėlinis laivynas“ militarizuojasi įgulose: Baltijos jūroje - „Wagner“ samdiniai ir žvalgybos agentai

Šios „saugumo grupės“ ne tik kontroliuoja laivų judėjimą, bet ir veikia kaip tiesioginis ryšio kanalas su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.

Jūrinės kvalifikacijos neturintys „prižiūrėtojai“

Leidinių „Helsingin Sanomat“ ir tyrimų centro OCCRP analizė parodė, kad šešėliniuose laivuose masiškai atsiranda asmenų, neturinčių jokio jūrinio pasirengimo.

Identifikuoti asmenys: Iš 17 tirtų įgulos narių net 12 turi tiesioginių ryšių su samdinių grupuotėmis arba specialiosiomis tarnybomis.

Kontrolės funkcija: Pagrindinė šių asmenų užduotis – užtikrinti, kad tanklaiviai nepatektų į Vakarų šalių kontrolę ir vykdytų Kremliaus nurodymus net ir esant kritinėms situacijoms.

Žvalgybos patvirtinimas: Suomijos saugumo tarnyba (Supo) patvirtino, kad tokios militarizuotos grupės egzistuoja ir sustiprina Rusijos karinį buvimą strategiškai svarbiuose Baltijos jūros taškuose.

Masinis embargo apėjimas ir grėsmė NATO vandenims

Rusijos „šešėlinis laivynas“ tapo pagrindiniu įrankiu finansuoti karą Ukrainoje, ignoruojant tarptautines sankcijas.

Skaičiuojama, kad šie laivai kasdien gabena beveik 5 mln. barelių naftos, kuriai taikomas embargas. Tai sudaro net 11 % visos pasaulinės jūrų prekybos.

Nors JAV apribojimai tokioms bendrovėms kaip „Rosneft“ ir „Lukoil“ galioja, kas penktas tarptautinėje prekyboje dalyvaujantis tanklaivis priklauso būtent „šešėlinei“ kategorijai.

Karinio konflikto rizika

Ekspertai įspėja, kad militarizuotų įgulų buvimas La Manšo sąsiauryje ar Šiaurės jūroje didina tiesioginio susidūrimo su NATO valstybių pajėgomis tikimybę. Britanija ir sąjungininkai jau dabar raginami imtis gerokai griežtesnių veiksmų prieš šiuos „vaiduoklius“.

VE.lt įžvalga: „Šešėlinio laivyno“ militarizavimas rodo, kad Rusija naftos gabenimą vertina ne tik kaip ekonominį, bet ir kaip karinį-operacinį procesą. 

Samdinių buvimas tanklaiviuose paverčia šiuos laivus potencialiais hibridinio karo įrankiais, kurie gali būti panaudoti provokacijoms Baltijos jūroje. 

Tai kelia tiesioginį pavojų ne tik ekologiniam saugumui, bet ir visam regiono stabilumui, todėl Vakarų atsakas turi būti ne tik ekonominis, bet ir gynybinis.

Šaltinis: Helsingin Sanomat / OCCRP / The Economist