Saddamas Husseinas

Sadamas Huseinas - tikras ar vienas iš daugelio? Antrininkų legenda, suklaidinusi net JAV tarnybas

Sadamas Huseinas dešimtmečius valdė Iraką ne tik jėga, bet ir baime, kurstydamas legendas apie savo antrininkus ir neįveikiamą galią. Po Bagdado žlugimo 2003-aisiais JAV pradėjo vieną sudėtingiausių paieškų operacijų, tačiau net ir suradus diktatorių slėptuvėje, vadinamoje „voro urvu“, abejonės neišnyko. 

Sadamas Huseinas, gimęs 1937 m. Al-Aujos kaimelyje, pavertė Iraką baimės valstybe ir asmenybės kulto simboliu. 

Po 2003 m. Bagdado žlugimo pasaulis nebuvo tikras, ko ieško: diktatoriaus ar vieno iš jo daugybės antrininkų. 

Legendos apie „kelis Sadamus“ dešimtmečius kurstė baimę, o JAV žvalgybai jo paieškas pavertė tikra vaiduoklių medžiokle. Net ir po dramatiško sulaikymo „voro urve“, abejonės, ar prieš teismą stojo tikrasis S. Husseinas, galutinai neišblėso.

Baimės imperija ir antrininkų mitai

S. Huseino valdžia rėmėsi ne tik armija, bet ir gilia paranoja. Jaunystėje pats dalyvavęs pasikėsinime į šalies premjerą, jis puikiai suprato, kaip lengva prarasti valdžią Artimuosiuose Rytuose. 

Tapęs prezidentu, jis sukūrė unikalią saugumo sistemą: nuolat keitė nakvynės vietas, maršrutus, o jį saugojo viena kitą stebinčios tarnybos.

Būtent šiuo laikotarpiu gimė mitai apie dublerius. Buvę apsaugininkai ir vakarų žurnalistai tvirtino, kad oficialiuose renginiuose diktatorių pavaduodavo identiškos išvaizdos žmonės. 

Latvijos chirurgas Eijenas Cnitisas net teigė atlikęs jiems plastines operacijas. Nors dokumentinių įrodymų trūksta, ši legenda buvo naudinga pačiam režimui – ji kūrė visur esančio ir nepasiekiamo valdovo įvaizdį.

Šimtmečio medžioklė: nuo kortų kaladės iki „voro urvo“

2003 m. balandį nuvertus S. Huseino statulą Bagdade, prasidėjo didžiausia nuverstojo lyderio medžioklė. Pentagonas išplatino kortų kaladę su 55 ieškomais pareigūnais, kurioje diktatorius buvo „pikų tūzas“. 

Paieškas sunkino prieštaringi pranešimai: vieni manė jį pabėgus į Siriją ar Rusiją, kiti – žuvus per bombardavimus.

Generolas Tomis Franksas prisiminė, kad informacija apie „pastebėtą“ Sadamą plūdo iš visos šalies. Antrininkų mitas tapo psichologiniu ginklu prieš amerikiečius – kiekviena užuomina galėjo būti tik „šešėlio“ vaikymasis. Net jo sūnų Udejaus ir Kusajaus žūtis 2003 m. liepą nepadėjo rasti paties diktatoriaus.

Sadamas Huseinas

Operacija „Red Dawn“: pabaiga požeminėje duobėje

Lūžis įvyko 2003 m. gruodžio 13 d. netoli Tikrito. Operacijos „Red Dawn“ metu JAV specialiosios pajėgos patikrino niekuo neišsiskiriantį ūkį. Ten, po žeme užmaskuotoje dviejų metrų gylio kameroje, pramintoje „voro urvu“, buvo rastas išsekęs vyras ilga barzda.

Sulaikomas S. Huseinas nesipriešino, nors turėjo ginklų ir 750 tūkst. dolerių grynaisiais. Jo frazė: „Aš esu Sadamas Huseinas, Irako prezidentas, ir noriu derėtis“, tapo istorine. 

Tačiau vaizdas purvinoje duobėje taip skyrėsi nuo visagalio valdovo įvaizdžio, kad sąmokslo teorijų šalininkai dar ilgai tvirtino, jog amerikiečiai sugavo ne tikrąjį lyderį, o vieną iš jo kopijų.

Sadamas Huseinas

Šaltinis: „Focus“ / CŽV pareigūnas Džonas Niksonas / generolas Tomis Franksas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder