Pažymima, kad Romos imperijoje švinas buvo plačiai naudojamas glazūruotuose stalo induose, dažuose, kosmetikoje, jis buvo sąmoningai nuryjamas, taip pat jo buvo ir ore - į jį patekdavo kaip kasybos ir lydymo emisijos.
Tyrėjai padarė išvadą, kad to meto foninės taršos švinu lygis buvo toks didelis, kad paveikė didžiosios Europos dalies gyventojų sveikatą.
Ypač tai sukėlė „plačiai paplitusį kognityvinių gebėjimų pablogėjimą, įskaitant 2,5-3 punktų intelekto koeficiento (IQ) sumažėjimą visoje Romos imperijoje“.
„2-3 balų IQ sumažėjimas nėra didelis, bet jei tai pritaikytumėte praktiškai visai Europos populiacijai, tai būtų reikšminga“, - sakė tyrimo bendraautorius, Dykumų tyrimų instituto sniego ir ledo hidrologijos docentas Natanas Čelmanas (Nathan Chellman).
Mokslininkai sieja Grenlandijos ledo mėginiuose rastą šviną su senovės Romos sidabro kasyba ir lydymu.
Iš kiekvienos pagamintos uncijos sidabro senovės pramonės procese susidarydavo tūkstančiai uncijų švino, kurio didžioji dalis patekdavo į atmosferą.
Mokslininkai, remdamiesi šiuolaikiniais švino poveikio tyrimais, nustatė, kiek šio cheminio elemento galėjo patekti į romėnų kraują ir kokią įtaką tai galėjo turėti jų kognityvinėms funkcijoms.
Dabar jau žinoma, kad švino poveikis gali turėti rimtą poveikį sveikatai.
Pažymima, kad Romos imperijos didžiausio suklestėjimo metais, nuo 27 m. pr. m. e. iki 180 m. e. m., maži vaikai turėjo 2,4 mikrogramo švino decilitre kraujo, o neolito laikotarpiu, kuris truko nuo 10 000 m. pr. m. e. iki 2200 m. pr. m. e., šis rodiklis buvo 1 mikrogramas/dl.
Šaltinis: unian.net
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą