Kaip rašo " Sciencealert", preliminarūs meteoritų susidūrimų su Marsu skaičiavimai buvo grindžiami iš orbitos darytomis palydovinėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas naujų kraterių atsiradimas.
Iki seismografo atsiradimo tai buvo vienintelis galimas variantas, tačiau jis toli gražu nebuvo netobulas.
"Nors naujus kraterius geriausiai galima pamatyti lygioje ir dulkėtoje vietovėje, kur jie tikrai išsiskiria, tokio tipo vietovė užima mažiau nei pusę Marso paviršiaus.
Tačiau jautrus "InSight" seismometras galėjo išgirsti kiekvieną smūgį, esantį nusileidimo modulių veikimo zonoje", - sakė planetų mokslininkė Geraldine Zenhau. ETH Ciuricho universitetas Šveicarijoje.
Remdamiesi "InSight" duomenimis, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet Marse įvyksta nuo 280 iki 360 smūgių.
Didesnio nei 8 metrų skersmens krateris susidaro maždaug kartą per dieną, o didesnio nei 30 metrų skersmens kraterių atsiranda maždaug kartą per mėnesį.
Tai svarbu ne tik norint suprasti Marso istoriją, bet ir suteikia vertingos informacijos, padedančios pasirengti Raudonosios planetos tyrimams su žmonėmis.
"Tai pirmasis tokio pobūdžio darbas, kuriame seismologiniai duomenys naudojami siekiant nustatyti, kaip dažnai meteoritai atsitrenkia į Marso paviršių - toks buvo pirmojo lygio misijos "Mars InSight" tikslas.
Į tokius duomenis atsižvelgiama planuojant būsimas misijas į Marsą", - sakė seismologas ir geodinamikas Domenikas Džardinis (Domenico Giardini) iš Ciuricho ETH.
Žinoma, kad Marsas turi atmosferą, tačiau ji daugiau nei 100 kartų plonesnė už Žemės atmosferą.
Tai reiškia, kad Marsas neturi tokios pat apsaugos nuo susidūrimų; uolienos iš kosmoso gali kristi beveik netrukdomai.
Be to, Marsas yra labai arti asteroidų juostos, esančios tarp jo ir Jupiterio orbitų, todėl netoliese yra daug uolienų, o tai prisideda prie didelio susidūrimų dažnio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą