Šešios ES šalys dėl išaugusio karo pelno naftos bendrovėms siekia įvesti viršpelnio mokestį

Vokietijos, Italijos, Austrijos, Lenkijos ir Portugalijos finansų ministrai bei Ispanijos ekonomikos ministras nusiuntė bendrą laišką Airijos finansų ministrui, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES. 

Ministrai paragino įtraukti šį mokestį į kito mėnesio ES finansų vadovų susitikimo Dubline darbotvarkę.

„Naftos bendrovės džiaugiasi bendru pelningumu ir perdirbtų produktų maržomis, kurios viršija žalios naftos kainų kilimą“, – teigiama laiške. 

„Patiriame vieną didžiausių tiekimo šokų per pastaruosius dešimtmečius, o visame pasaulyje auga nepasitenkinimas dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų.“

Pasirašiusieji paragino diskutuoti dėl „ES masto sistemos, skirtos apmokestinti viršpelniui“, ir paragino bloką pasinaudoti pamokomis, išmoktomis po 2022 m. įvesto laikinojo mokesčio po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Energetikos įmonės neturi išnaudoti vartotojų“

Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas ne kartą teigė, kad energetikos įmonės neturi išnaudoti vartotojų dabartinės suirutės metu, o ministerijos šaltinis pabrėžė, kad „perteklinis krizės pelnas turi būti grąžintas vartotojams“.

Kelios iš laišką pasirašiusių šalių jau šių metų pradžioje pasisakė už naftos bendrovių pelno apmokestinimą. 

Energetikos gigantai užfiksavo milžiniškas pajamas nuo tada, kai JAV ir Izraelis vasario mėnesį pradėjo karines operacijas prieš Iraną, o tai smarkiai sutrikdė laivybą per gyvybiškai svarbų Hormūzo sąsiaurio tranzito maršrutą.

Nors spaudimas auga, ES dar nesignalizavo apie planus įvesti naują mokestį naftos įmonėms.

Šaltiniai „Euronews“ teigė, kad laiškas dar nebaigtas rengti, o žiniasklaidos pranešimuose remiamasi preliminariu projektu.

Politiniai nesutarimai išlieka ir pačiose valstybėse narėse. Vokietijoje, nors L. Klingbeilo centro kairioji SPD palaiko viršpelnio mokestį, kanclerio Friedricho Merzo centro dešinioji CDU šiai priemonei nepritaria.

Šaltinis: euronews.com