„Steroidinis įniršis“: Vakarų žvalgyba įtaria Putino psichiką pašlijus nuo priešvėžinio gydymo?

Rusijos prezidento Vladimiro Putino, įtraukusio šalį į karą su Ukraina ir per dieną nubraukusio kelių dešimtmečių įdirbį kuriant Rusijos gerovę, mąstymas ir psichika gali būti paveikti senatvinės silpnaprotystės, Parkinsono ligos arba „steroidinio pykčio“, sukelto vėžiui gydyti naudojamų steroidinių vaistų.

Tokią versiją, anot Didžiosios Britanijos žiniasklaidos koncerno „Daily Mail“, kelia Rusijos prezidentą stebinčios Vakarų šalių žvalgybos.

Anot „Daily Mail“, vadinamosios „Penkių akių“ žvalgybos – JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų – atstovai mano, kad pragaištingą ir gan prastai suplanuotą Rusijos karą Ukrainoje galima paaiškinti 69 metų V. Putino sveikata ir ligomis, kuriomis gali sirgti Rusijos lyderis.

Didžiosios Britanijos dienraštis ir portalas teigia, kad Vakarų žvalgybos bendruomenė, remdamasi artimais šaltiniais Kremliuje, nuolatiniais raportais apie nepastovų ir sunkiai benuspėjamą V. Putino elgesį, daro prielaidas apie Kremliaus šeimininką kamuojančias sveikatos problemas.

Tokia versija esą yra pagrįsta V. Putino išvaizdos – veido spalvos, pabrinkusio kaklo – pokyčių ir kartu pati paaiškina klausimų keliantį Rusijos prezidento elgesį, pavyzdžiui, neįprastai didelį socialinį atstumą gyvai bendraujant su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu ar rusų kariuomenės vadais.

„Tik žmogiškųjų šaltinių pasakojimai leidžia susidaryti išsamų ir spalvingą Putino mąstymo vaizdą. Per pastaruosius penkerius metus pastebėtas ryškus pokytis, kaip jis priima sprendimus.

Jo aplinka mato pastebimą minčių aiškumo, proto skaidrumo, to, kaip Putinas suvokia aplinką, pakitimą“, – teigia neįvardytas „Daily Mail“ šaltinis žvalgyboje.

Kartu pabrėžiama, kad Kremliaus lyderis tiesiog nėra tinkamai informuojamas apie invaziją Ukrainoje ir patiriamus sunkumus bei pralaimėjimus, kad galėtų susidaryti objektyvų vaizdą apie vykdomą karinę operaciją.

Neryškūs pokyčiai

Britų žiniasklaidos teigimu, žvalgybos duomenys, kurie greičiausiai buvo pateikti aukšto rango Didžiosios Britanijos politikams, o iš pastarųjų aplinkos galėjo pasklisti plačiau, leidžia daryti prielaidą, kad V. Putino psichinė būklė ir kognityviniai sugebėjimai prastėja, to priežastimis gali būti fiziniai negalavimai, kamuojantys 69 metų Rusijos prezidentą.

Žvalgybos surinkti duomenys esą leidžia kelti dvi prielaidas – arba V. Putinas serga Parkinsono liga ar tiesiog senatvine demencija, arba Rusijos prezidentas serga vėžiu, dėl to buvo gydomas steroidiniais vaistais, o pastarieji sukėlė psichikos sutrikimų, nuotaikų svyravimą ir impulsyvų, sunkiai valdomą elgesį.

Pastarąją versiją, teigiama, pagrindžia britų žvalgybos turimi duomenys, kad ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas V. Putinui galėjo sukelti „steroidinį įniršį“, angliškai žinomą kaip roid rage ir dažnai siejamą su kultūrizmu.

Jau senokai pastebėta, kad kūno rengyba užsiimantys sportininkai, be medikų priežiūros ar nelegaliai vartojantys steroidus, po tam tikro laikotarpio susiduria su psichikos sutrikimais – nuotaikų svyravimu, impulsyviu elgesiu, sunkiai kontroliuojamu įniršiu, pykčiu.

Tokią versiją, teigiama, pagrindžia ir neryškūs išvaizdos pokyčiai, matomi stebint V. Putiną. Pavyzdžiui, patinęs Rusijos prezidento kaklas, veidas – tokie požymiai esą yra ne nemigos, pervargimo, o steroidinių vaistų vartojimo šalutinis efektas.

Nebe toks

Britų žiniasklaidos šaltiniai taip pat teigia, kad Kremliaus šeimininkas jaučia kone paranojišką baimę užsikrėsti kitomis ligomis, kurią galėjo paskatinti imunosupresantai – vaistai, slopinantys imuninę sistemą bei galintys sukelti ar paspartinti vėžinius procesus.

Dėl šių priežasčių V. Putinas, įtariama, stengiasi laikytis atokiau nuo kitų, o kai gali, imasi ir kitų saugumo priemonių, pavyzdžiui, pavaldiniams nurodo laikytis karantino.

Pavyzdžiui, daug dėmesio sulaukė praėjusį vasarį įvykęs V. Putino ir E. Macrono susitikimas, vykęs prie neįprastai didelio stalo, atskyrusio abu dviejų Europos valstybių vadovus.

Pastarasis stalas sukūrė tokį atstumo tarp dviejų prezidentų įspūdį, kad greitai virtualioje erdvėje virto sąmokslo teorijų ar pašaipų objektu – vaizduota, kad tarp V. Putino ir E. Macrono prie stalo galėjo tilpti Jėzus su savo apaštalais, internautai „patalpino“ Didįjį kanjoną, kartu kritikuota, kad taip V. Putinas parodo savo požiūrį į savo svečią.

Dabar keliama versija, kad tokį neįprastą susitikimo formatą galėjo lemti būtent V. Putino baimė užsikrėsti.

Kartu pabrėžiama, kad dalis asmenų, prisidėjusių prie šio susitikimo organizavimo, turėjo dvi savaites praleisti karantine viešbučiuose.

Anot „Daily Mail“, po praėjusį mėnesį vykusio dviejų prezidentų susitikimo vienas iš Prancūzijos pareigūnų pareiškė, kad V. Putinas „nebe toks“, koks buvo prieš dvejus metus vykusio dviejų prezidentų susitikimo metu, ir kai kuriais aspektais, lyginant su prietaisais, „nustojo teisingai veikęs“.

Sidebar placeholder