Strateginis nokautas: kaip Kyrylo Budanovo paskyrimas pakeitė derybų su Rusija taisykles

Budanovas tapo pagrindiniu Ukrainos koziriu, verčiančiu Maskvą trauktis nuo istorinių naratyvų ir pereiti prie konkrečių karinių klausimų sprendimo.

Žmogus, kurio bijo Maskva ir kuriuo pasitiki Vašingtonas

K. Budanovo perėjimas į Prezidento biurą nėra tiesiog kadrinė rokiruotė. Tai apgalvotas prezidento Volodymyro Zelenskio ėjimas, siekiant suvaldyti vidinius procesus ir į derybų trasą įvesti asmenybę, turinčią giliausią supratimą apie realią padėtį Rusijos viduje. 

Budanovas – figūra, kurios neįmanoma apgauti diplomatine retorika, nes jis žino faktinę padėtį fronte ir už priešo linijų.

Derybinis lūžis: Abu Dabis ir Ženeva

Naujasis Budanovo statusas iškart paveikė derybų eigą. Pastebima, kad Kremlius buvo priverstas keisti savo taktiką:

Nuo diplomatų prie kariškių: Matydama Budanovą Ukrainos delegacijoje, Rusija derybų vadovu paskyrė GRU viršininką Igorį Kostiukovą. Tušti diplomatiniai ginčai užleido vietą profesionalių kariškių diskusijoms apie pajėgų atitraukimo mechanizmus, terminus ir saugumo garantijas.

Ženevos raundas (vasario 17–18 d.): Budanovas šį etapą apibūdino kaip itin aštrų ir sudėtingą mūšį už uždarų durų. Nors derybos politiniame lygmenyje stringa dėl Vladimiro Medinskio bandymų „skaityti istorijos paskaitas“, karinėje grupėje pastebima pažanga dėl paliaubų monitoringo mechanizmų, kuriuose turėtų dalyvauti JAV.

Santykiai su JAV ir Vakarų pasitikėjimas

Vienas svarbiausių veiksnių – išskirtinis Vakarų specialiųjų tarnybų ir vyriausybių pasitikėjimas K. Budanovu. JAV skepsį dėl bekompromisės Ukrainos pozicijos pakeitė parama Budanovo siūlomiems sprendimų būdams. 

Vašingtonas jį vertina kaip specialistą, gebantį spręsti kompleksinius karinius klausimus su minimaliais nuostoliais. Tai leidžia deryboms vykti aukščiausiu lygiu be ilgo „adaptacijos“ periodo.

Geopolitinė analizė: Kinijos korta ir Rusijos baimė

Budanovas savo pasisakymuose Davose ir Ženevoje pabrėžė kelis kritinius aspektus:

Kinijos pragmatizmas: Nepaisant deklaruojamos draugystės, Kinija iki šiol neperdavė Rusijai nė vieno ginklo vieneto. Pekinas naudojasi sankcijomis, kad „pasisavintų“ Rusiją, tiekdami elektroniką ir medžiagas mainais į milžinišką pelną ir geopolitinę kontrolę.

„Atsargus optimizmas“: Budanovas pripažįsta, kad karas yra kruviniausias Europoje po 1945 m., ir nors judėjimas link sprendimo vyksta, jokių garantijų dėl greito pabaigos termino nėra. Viskas priklauso nuo Rusijos pozicijos ir bendrų pastangų su partneriais.

Vidinis Rusijos teroras: nauja spectarnyba

Kol vyksta derybos, V. Putinas stiprina vidinę apsaugą. Sukurta nauja struktūra – Nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) pagrindinis štabas, kuriam vadovauja buvęs Putino asmens sargybinis Viktoras Zolotovas.

Budanovo analizės kontekste tai vertinama kaip pasirengimas galimiems maištams šalies viduje, kai iš fronto grįžtantys kariai pradės kelti grėsmę režimui.

Kyrylo Budanovo įsitraukimas į aukščiausiąją politiką žymi naują karo etapą, kuriame iliuzijas keičia šaltas skaičiavimas. 

Ukraina pademonstravo, kad derybos vyks tik „kietosios galios“ kalba, kurios autorius – asmuo, išgyvenęs dešimtis pasikėsinimų ir asmeniškai dalyvavęs pavojingiausiose misijose. 

Tai ne tik derybos dėl taikos, tai derybos dėl teisingumo, kuriose Kyrylo Budanovas yra pagrindinis smuikininkas.

Šaltinis: YouTube vaizdo įrašo apžvalga apie K. Budanovo vaidmenį derybose