Raginimai atskirti Teksasą nuo JAV skamba vis garsiau, o šios idėjos šalininkai mano, kad tai leis sustabdyti migrantų antplūdį iš Meksikos, neatsižvelgiant į federalinės valdžios reikalavimus.
Vienišos žvaigždės valstijoje vyksta bene garsiausias atsiskyrimo judėjimas šalyje, tačiau, kaip bebūtų keista, jis anaiptol nėra populiariausias.
Naujajame tyrime nustatyta, kad ši garbė priklauso Aliaskai.
Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei trečdalis Aliaskos gyventojų (net 36%) nori, kad „Paribio zona” atsiskirtų nuo sąjungos ir plauktų savarankiškai.
Tai populiaresnis variantas nei Teksitas (Texit – taip vadinamas hipotetinis Teksaso pasitraukimas, panašus į Brexit’ą), kuriam pritaria 31% respondentų.
Kaip rodo YouGov apklausa, apie pasitraukimą galvoja ne tik respublikonų pakraipos valstijos.
Kalifornija ir Niujorkas, kur tradiciškai valdo demokratai, yra sekan2ios atsiskyrimo eilėje: už atsiskyrimą šiose valstijose pasisako atitinkamai 29% ir 28% respondentų.
Durų taip pat ieško Oklahomos (28%), Nebraskos (25%), Džordžijos (25%), Floridos (24%) ir Vašingtono (24%) gyventojai.
Kitame spektro gale yra Konektikutas, kur vyrauja santykinis pasitenkinimas ir tik 9% gyventojų siekia atsiskirti nuo šalies.
Sociologas Tayloras Orthas padarė išvadą, kad praėjusį mėnesį atlikta beveik 35 000 suaugusių amerikiečių apklausa parodė, jog šalies padalijimas sulaukė „didelio palaikymo”.
Visoje šalyje 23% respondentų nori, kad jų valstija pasitrauktų iš Sąjungos. Maždaug pusė (beveik 51%) pasisakė prieš atsiskyrimą, o 27% buvo neapsisprendę.
Sietlo laikraščio „Seattle Times” apžvalgininkas Polas Robertsas (Paul Roberts) pažymėjo, kad atsiskyrimo šalininkų žvaigždė kyla.
Jis tai siejo su „politine poliarizacija, padidėjusia įtampa tarp miestų ir kaimų bei nesutarimais tarp valstijų ir federalinės vyriausybės tokiais klausimais kaip imigracija ir sienų apsauga”.
Tyrėjai nustatė, kad jaunesni žmonės labiau linkę atsiskirti nei vyresni.
O tarp respublikonų yra daugiau atsiskyrimo šalininkų nei tarp demokratų – ir „raudonosiose”, ir „mėlynosiose” valstijose (raudona – Respublikonų partijos spalva, mėlyna – Demokratų partijos spalva), rašo Orthas.
Pažymėtina, kad valstijos, kuriose yra daugiausia separatistų, visai nesusijusios su politika, teigiama ataskaitoje. Pasak tyrėjų, separatistinės nuotaikos labiau susijusios su valstijos dydžiu, gyventojų skaičiumi ir galbūt net ekonomika.
„Atsiskyrėlių stalo” lyderės Aliaska, Teksasas, Kalifornija ir Niujorkas užima aukštas vietas ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal teritoriją.
Be to, jos turi pakankamai ekonominio potencialo, kad galėtų veikti savarankiškai, išskyrus Aliaską. Tačiau net ir „Paribio zona” iš naftos ir mineralų gavybos sukaupė pakankamai pinigų, kad gyventojams galėtų papildomai mokėti 1300 dolerių per metus.
Įtakinga vietinė Nepriklausomybės partija jau kelis dešimtmečius siekia surengti referendumą šalies viduje, kartu pasisakydama už teisę nešiotis ginklus ir namų mokyklą, prieš valdžios centralizaciją ir kovodama su abortais.
Tačiau vien liaudies palaikymo nepakanka, kad valstijos atsiskirtų, kaip parodė Pilietinio karo metu atsiskyrusios Konfederacijos istorija. Teisės mokslininkai teigia, kad JAV Konstitucija neleidžia valstijoms rinktis ir atsiskirti savo nuožiūra.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad paprasti amerikiečiai tai vertina kitaip. Maždaug ketvirtadalis mano, kad valstijos turi konstitucinę teisę atsiskirti, o trečdalis sako, kad ne.
Keturi iš dešimties prisipažįsta, kad nėra tikri.
Aršiausi atsiskyrimo šalininkai šalyje yra Teksaso respublikonai (net 44% jų pritaria Texsitui (Brexit analogas).
Jie tvirtina, kad šis radikalus žingsnis, kurį daugiausia įkvėpė Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos, padės išspręsti aštrią imigracijos krizę ir sudarys sąlygas ginčui su Vašingtonu dėl to, kas galiausiai kontroliuos sieną su Meksika.
Mūšis, kuriame kaunasi demokratas Joe Bidenas ir respublikonas Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas, atskleidė Amerikos susiskaldymą.
Teksaso nacionalistų judėjimo prezidentas Danielis Mileris (Daniel Miller) sako, kad išstojimas iš Sąjungos yra vienintelis būdas sukurti „protingą imigracijos sistemą”.
Neseniai agentūrai „Agence France-Presse” jis sakė, kad jo judėjimas nuo pat jo įkūrimo 2005 m. dar niekada nebuvo taip arti tikslo.
Tačiau praėjusį savaitgalį Abbotas sužlugdė jo viltis.
Laidoje „60 minučių” jis pavadino jam priskiriamas separatistines nuotaikas „antimi”.
Savo sprendimą dislokuoti Teksaso nacionalinę gvardiją pasienyje jis aiškino ne siekiu uzurpuoti valdžią iš federalinės vyriausybės, o „noru užtikrinti teisinę valstybę”.
Rašyti komentarą