Miestas yra vos už 140 km nuo Rusijos sienos ir už 304 km nuo Sankt Peterburgo.
Anksčiau artimiausias Rusijai aljanso štabas buvo Lenkijos Ščecine – tai daugianacionalinis korpusas „Šiaurės rytas“, esantis 414 km nuo Kaliningrado.
Pirmajame etape Mikkelėje dirbs apie dešimt karininkų, tačiau per kelerius metus personalo skaičius padidės iki 50 žmonių.
Vadovybė bus sudaryta iš NATO šalių narių, įskaitant Suomiją, atstovų.
Pagal pranešimą, štabas užsiims aljanso sausumos pajėgų valdymu šiauriniame regione, nacionalinių armijų veiksmų koordinavimu, taip pat bendru pratybų ir operacijų planavimu.
Naujoji struktūra bus pavaldi NATO „Norfolko“ vadovybei JAV, atsakingai už Atlanto vandenyną ir Arktį.
Suomijos gynybos ministras Antti Hykkänen patvirtino štabo dislokavimą 2025 m. rugpjūčio mėn.
Tuo tarpu dar 2024 m. karinis departamentas nustatė, kad Mikkelė yra optimaliausia vieta naujos NATO struktūros bazei.
Praėjusių metų rudenį Hjakkinenas pabrėžė, kad štabo atsiradimas Mikkelėje yra signalas Maskvai: Suomija yra visateisė NATO narė, o aljansas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant jos gynybą.
Suomija įstojo į NATO 2023 m. pavasarį, atsisakydama dešimtmečius trukusio karinio neutraliteto.
Pagrindinė priežastis buvo visapusiškas Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Helsinkio pavyzdžiu pasekė Švedija, kuri 2024 m. pavasarį baigė stojimo į aljansą procesą.
Suomijos įstojimas padidino bendrą NATO sieną su Rusija daugiau nei 1300 kilometrų, faktiškai ją padvigubindamas.
Vladimiras Putinas iš pradžių paaiškino, kad Ukrainos užpuolimas buvo būtinas, siekiant užkirsti kelią NATO plėtrai ir jos karinės infrastruktūros priartėjimui prie Rusijos sienų.
Tačiau po Suomijos ir Švedijos paraiškų pateikimo Kremlius staigiai pakeitė retoriką.
Putinas pareiškė, kad Maskva jų įstojimo į aljansą nelaiko rimta grėsme, pridurdamas: „Jei jie nori – prašom“.
Šaltinis: The Moscow Times
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą