Klaipėdos uoste apsilankiusiam Suomijos ambasadoriui Lietuvoje Jaakko Lehtovirta pristatyta Klaipėdos uosto veikla, vystomi infrastruktūros bei žalieji projektai, aptartos glaudesnio bendradarbiavimo kryptys.
„Šiandien krovinių srautas su Suomija sudaro apie 2 proc. bendros Klaipėdos uosto krovos - daugiausiai tai naftos produktai, mediena, trąšos bei žemės ūkio produkcija. Ši valstybė mums svarbi ne tik kaip krovinių rinka.
Su Suomijos uostais bendradarbiaujame kurdami žaliuosius laivybos koridorius, prisidedančius prie CO2 emisijų mažinimo. Taip pat kartu su partneriais, tarp kurių ir Suomijos atstovai, vertinome uosto pasirengimą ateityje teikti žaliojo metanolio bunkeriavimo paslaugas“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uostas kartu su dar penkiais Europos uostais, tarp kurių ir Helsinkio bei Haminos ir Kotkos uostai, yra pasirašę bendradarbiavimo memorandumą su Singapūro laivybos įmone „X-Press Feeders“ bei įsipareigoję drauge skatinti tvarios laivybos plėtrą Šiaurės ir Baltijos jūrose, kuriant žaliuosius laivybos koridorius. Nuo 2024 m. į Klaipėdos uostą atvyksta žaliuoju metanoliu varomi laivai.
Tvarios laivybos sprendimų ieškoma ir kartu su partneriais iš įvairių valstybių, tarp jų ir Suomijos, dalyvaujant projekte „H2Deri@BSP“, kurio tikslas - spartinti vandenilio pagrindu pagamintų degalų naudojimą ir ieškoti galimybių pereiti prie nulinės emisijos laivybos.
Taigi Suomija taip pat didelį dėmesį skiria tvariai laivybai. Beje, net 95,2 % Suomijos užsienio prekybos vyksta būtent jūra. Pernai per Suomijos uostus gabenta 90,2 mln. t krovinių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą