Nepaisant to, kad Rusija pagrasino dislokuoti branduolinius ginklus prie Baltijos jūros, jei Suomija ir kaimyninė Švedija įstos į karinį aljansą, Suomijos ministrė pirmininkė pareiškė, kad jos šalis dabar skubiai spręs, ar teikti paraišką dėl narystės.
„Manau, kad tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – praėjusią savaitę sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Švedija taip pat svarsto, ar teikti paraišką dėl narystės NATO, vasario 24 dieną Rusijai užpuolus Ukrainą.
Praėjusią savaitę 200 Suomijos parlamento narių gavo vyriausybės parengtą „baltąją knygą“, kurioje, be kitų saugumo galimybių, pavyzdžiui, platesnių dvišalių gynybos susitarimų, įvertinta ir narystės NATO reikšmė.
Ataskaitoje nepateikta rekomendacijų, tačiau pabrėžta, kad be narystės NATO Suomija neturi jokių saugumo garantijų, nors šiuo metu yra aljanso partnerė.
Joje sakoma, kad Suomijos gynybos „atgrasymo poveikis“ būtų „gerokai didesnis“ bloko viduje, ir pažymima, kad narystė taip pat įpareigoja Suomiją padėti kitoms NATO valstybėms.
Po dviejų dešimtmečių, kai visuomenės parama narystei NATO stabiliai siekė 20-30 proc., karas, viešosios nuomonės apklausų duomenimis, paskatino pritariančiųjų narystei padidėjimą iki daugiau nei 60 proc.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą