Sustingusi, bet nesulaužyta: kaip Ukraina išgyvena sunkiausią žiemą istorijoje ir kokių klaidų turi vengti Vakarai

Tačiau tarptautinė bendruomenė ir pačių ukrainiečių ryžtas rodo, kad ši energetinė apgultis gali tapti ne pabaiga, o nauju atsparumo etapu.

Gyvenimas tamsoje ir stingdančiame šaltyje

Sausio mėnesį milijonai ukrainiečių susidūrė su žemiau nulio nukritusia temperatūra be šildymo, elektros ir vandens. Dėl nuolatinių smūgių elektros tinklams ir jėgainėms vien Kyjivą buvo priversti palikti beveik pusė milijono gyventojų. 

Rusijos strategija aiški – paversti didžiuosius miestus negyvenamomis zonomis.

Ypač kritinė padėtis susiklostė sveikatos apsaugos sektoriuje. 

Ligoninės priverstos atidėti operacijas, o intensyviosios terapijos ir naujagimių skyriai priklauso tik nuo generatorių tiekiamų resursų. 

Sausio 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje, pabrėždamas atakų mastą ir koordinaciją.

Trapus paliaubų pažadas ir Vakarų parama

Sausio 29 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Vladimiras Putinas sutiko savaitei nutraukti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. 

Tačiau analitikai į šį pažadą žiūri skeptiškai. Pabrėžiama, kad Vašingtonas turėtų reikalauti ne laikinos pauzės, o visiško atakų nutraukimo, nes bet kokios nuolaidos agresoriui gali būti palaidotos kaip silpnumo ženklas.

Tuo tarpu Ukrainos partneriai nenuilsdami siunčia pagalbą. 

Vokietija tapo didžiausia donore, tiekiančia transformatorius ir kabelius tinklo atstatymui. 

ES per civilinės saugos mechanizmą pristatė galingus megavatinius generatorius, kurie leidžia veikti ligoninėms ir šildymo punktams (vadinamiems „nenugalimumo punktais“). 

Pagalbą aktyviai teikia ir Norvegija, Kanada, Australija bei nevyriausybinės organizacijos.

Penki žingsniai Ukrainos išlikimui

Nors žiema persirito į antrą pusę, trumpalaikių sprendimų nepakanka. Norint užtikrinti šalies išlikimą ir pasirengti 2026–2027 m. šildymo sezonui, būtini šie veiksmai:

Oro gynybos stiprinimas. Partneriai privalo paspartinti priešraketinių sistemų tiekimą, kad apsaugotų kritinius mazgus.

Energetikos decentralizacija. Būtina skubiai diegti saulės, vėjo ir baterijų sistemas ligoninėse bei prieglaudose, kad jos taptų nepriklausomos nuo centrinio tinklo.

Kritinių dalių atsargos. Transformatoriai ir kompresoriai turi būti sukaupti iš anksto, kad remontas po atakų truktų valandas, o ne dienas.

Socialinė parama. Būtina plėsti piniginės paramos programas kurui ir šildymui padengti.

Teisinė atsakomybė. Atakos prieš civilinę infrastruktūrą yra karo nusikaltimai. Rusija ir jai technologijas tiekiančios įmonės privalo sulaukti pelnyto atpildo.

Ukrainos energetinė krizė yra valios ir solidarumo testas. Tai ne tik Ukrainos kova už šilumą, bet ir priminimas Europai, kaip toli gali nueiti agresorius ir kodėl žemynui būtina kurti naują, saugesnę saugumo architektūrą.