Švedija siunčia naujus povandeninius laivus į Baltijos jūrą, kad pasipriešintų Rusijai

66 metrų ilgio A26 tipo dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai, pavadinti "Blekinge" ir "Skåne", bus pradėti eksploatuoti 2027 ir 2028 metais.

Anksčiau naujų povandeninių laivų kūrimas buvo ne kartą atidėtas, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje Švedijos valdžia nusprendė pakeisti savo gynybos strategiją dėl sparčiai blogėjančios saugumo situacijos ir suintensyvinti darbus.

Carlas Guleniusas, buvęs povandeninių laivų vadas, o dabar šalies karinio jūrų laivyno planuotojas, teigė, kad Švedijai įstojus į NATO, o šiam įstojimui užtrukus dėl Turkijos ir Vengrijos delsimo, aljansas turės "trūkstamą dėlionės detalę".

"Su Baltijos jūra sunku dirbti, jei neturi reikiamos patirties.

O tai, kad į NATO stoja šalis, kuri jos turi ir kuriai šis regionas yra užnugaris, turėtų palengvinti operatyvinių klausimų sprendimą", - sakė Gulenius.

Baltijos jūra laikoma sudėtinga operacine aplinka, nes skirtingas druskos kiekis turi įtakos sonarų veikimui.

Be to, ji sekli ir joje vyksta intensyvus eismas, todėl padidėja susidūrimų rizika.

"Blekinge" ir "Skåne" bus pirmieji Švedijos povandeniniai laivai, pastatyti nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio - jie papildys keturis senesnius Skandinavijos valstybės laivyno laivus.

Darbus Karlskronos laivų statykloje atlieka Švedijos karinės įrangos gamintojos "Saab" padalinys "Kockums".

"Turime ilgą povandeninių laivų statybos istoriją. Tačiau šis projektas mums vis tiek yra didelis žingsnis į priekį", - sakė "Kockums" vadovas Matsas Vikselis (Mats Wiksell).

Savo povandeninių laivų laivyną atnaujina ne tik Švedija, bet ir kitos Šiaurės šalys.

Norvegija neseniai užsakė keturis povandeninius laivus iš Vokietijos bendrovės "ThyssenKrupp Marine Systems" (TKMS).

Nyderlandai gavo TKMS, "Saab Kockums" ir Prancūzijos "Naval Group" pasiūlymus dėl keturių povandeninių laivų statybos.

Danija, kuri 2004 m. atsikratė savo laivyno, svarsto, ar jį sugrąžinti.

Plėtra iš dalies užpildytų atotrūkį nuo didžiausių Europos NATO laivynų, kurie taip pat toliau atnaujinami.

Prancūzija pradeda eksploatuoti šešis naujus "Barracuda" klasės povandeninius laivus, o dar du "Type 212" tipo povandeniniai laivai prisijungs prie esamo šešių Vokietijos laivyno.

Iki dešimtmečio pabaigos Jungtinė Karalystė turės septynis "Astute" klasės povandeninius laivus, o Italija - aštuonis "Todaro" klasės povandeninius laivus.

Europos laivyno atnaujinimas vyksta Rusijos vadovybei demonstruojant panašius planus.

Gruodžio mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Severodvinsko gamyklą, kur dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje, per kurią buvo pakeltos atominio povandeninio laivo "Krasnojarsk" ir atominio povandeninio kreiserio "Imperatorius Aleksandras III" jūrų vėliavos. 

Remiantis Švedijos gynybos tyrimų agentūros ataskaita, iki 2030 m. Rusija turės 50 povandeninių laivų. Kalbant apie JAV povandeninį laivyną, jis sumažės iki 57 vienetų, tačiau tolesnis naujų "Virginia" klasės povandeninių laivų paleidimas į eksploataciją leis JAV išlaikyti ir net padidinti savo technologinį pranašumą prieš konkurentus.

Sausio pradžioje Švedijos vyriausybė ir jos kariuomenės vadas paragino piliečius ruoštis galimam karui.

Ši Skandinavijos šalis po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos atnaujino šaukimą į kariuomenę ir remilitarizavo savo Gotlando salą Baltijos jūroje.

Atsižvelgdama į 2022 m. įvyksiančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija 2023-2024 m. 30 proc. padidino gynybos išlaidas ir pateikė paraišką įstoti į NATO.