"Tai paskutinis Putino karas". Kaip prezidentas per vienerius metus sunaikino daugiau nei 20 metų kurtą kariuomenę

Katastrofiški gyvosios jėgos ir įrangos nuostoliai reiškia, kad Rusijai prireiks mažiausiai dešimtmečio, kad atkurtų kariuomenę iki prieškarinio lygio - ir tai darant prielaidą, kad nebus apribota prieiga prie užsienio komponentų ir technologijų, sako Markas Galeotti, Rusijos ginkluotąsias pajėgas tyrinėjantis nuo devintojo dešimtmečio pabaigos.

Todėl, nepaisant Rytų Europos šalių nuogąstavimų, Rusija būtų fiziškai nepajėgi pradėti karinius veiksmus kitur, mano Galeotti, knygos We Need to Talk About Putin ir neseniai išleistos knygos Putino karai: nuo Čečėnijos iki Ukrainos autorius.

Priešingai doktrinai

Nuo pat pirmosios karinės kampanijos (antrojo Čečėnijos karo) V. Putinas, matydamas kovose išryškėjusius trūkumus, tobulino ginkluotąsias pajėgas.

Reformos - tiek ginkluotės, tiek kariuomenės organizavimo - buvo vykdomos tiek po karo su Gruzija, tiek po Krymo aneksijos ir kovų Rytų Ukrainoje 2014-2015 m., "Business Insider" sakė Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, Londono universitetinio koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos garbės profesorius Galeotti.

"Iš tikrųjų jis 22 metus kūrė karinę struktūrą, o paskui [dėl invazijos į Ukrainą ją tiesiog sunaikino", - sakė ekspertas.

Karas šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, yra "labai rimtas konfliktas, bent jau regioninis karas".

O pagal Rusijos karinę doktriną prieš jį turi būti ilgai ruošiamasi, aiškina Galeotti: turi būti sudarytas kruopščiai struktūruotas planas, nustatyta aiški vadovavimo grandinė ir viskas turi būti parengta - nuo karių iki įrangos ir amunicijos.

Pasirengimas tokiai kampanijai gali užtrukti kelis mėnesius, o prieš kariams įžengiant į priešo teritoriją, ją reikėtų pradėti intensyviu raketų ir artilerijos apšaudymu, kad būtų neutralizuoti pagrindiniai pasipriešinimo židiniai.

Kampanija turėtų turėti aiškią vadovavimo struktūrą, vieningą viziją, kaip laimėti karą.

Galeotti daro išvadą, kad to nebuvo - nebuvo vieningos vadovybės, ilgalaikio planavimo ir būtinų atsargų.

Rusijos daliniai įsiveržė į Ukrainą iš trijų pusių, o Vakarų žvalgybos tarnybos iki pat 2022 m. rudens negalėjo išsiaiškinti, kas vadovauja Ukrainos operacijai ir ar ji iš esmės turi vieningą vadą.

Ukrainos saugumo tarnybos, nors JAV ir buvo įspėtos apie artėjančią invaziją, negalėjo iki galo patikėti, kad tokia nepasirengusi kariuomenė pradės karą.

2022 m. vasario viduryje ukrainiečių šnipai stebėjo Rusijos teritorijoje įstrigusių tankų ir šarvuočių kolonas, kareivius, keičiančius degalus ir kitas atsargas į alkoholį, savotišką Potiomkino kaimą - dešimtys tankų, saugomų nedidelio būrio, bet be mechanikų ar pačių tankistų, rašė "The Washington Post", remdamasis JAV ir Ukrainos šaltiniais.

Kaip FSB sužlugdė invazijos į Ukrainą rengimo užduotį

"Nebuvo tikros koncepcijos, koks tai bus karas, nes Putinas nemanė, kad tai bus tikras karas, - sako Galeotti. - Atrodo, kad jis nuoširdžiai tikėjo, jog žmonės Ukrainos negins, ji yra subvalstybė ir subyrės nuo pirmo smūgio."

Pakirsta galia

Taip neįvyko, o Rusijos nuostoliai Ukrainoje pasirodė esą katastrofiški.

Remiantis viešai prieinamais Pentagono dokumentais, iki kovo pradžios Rusija galėjo prarasti nuo 189 500 iki 223 000 karių, įskaitant 43 000 žuvusiųjų mūšyje.

Tai daugiau nei visos invazijai parengtos pajėgos.

Be to, Rusijos kariuomenė neteko elitinių dalinių - kai kuriose atskirose specialiųjų pajėgų brigadose nuostoliai siekė 90-95 proc.

Karinės technikos nuostoliai siekė 10 038, įskaitant daugiau kaip 1900 tankų, 830 šarvuočių ir beveik 2300 BMP, skelbia "Oryx", kuri atsižvelgia į dokumentais patvirtintus atvejus.

Vis dėlto Ukrainos rėmėjai Europoje - Baltijos šalys, Rytų Europos valstybės ir NATO sąjungininkė Suomija - baiminasi, kad V. Putinas ir jo režimas gali išplėsti karinius veiksmus ir į jas.

Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos ministrai pirmininkai pirmadienį rašė žurnale "Foreign Affairs":

Jei Rusija laimės ir Ukraina žlugs, Vidurio Europa gali būti kita.

Nugalėjus Rusiją dabar, Ukrainoje, būtų pasiųstas aiškus signalas, kad įšaldytiems konfliktams ir nesibaigiantiems karams mūsų regione ne vieta.

Įšaldytas konfliktas leistų Rusijai persigrupuoti ir atkurti savo ginkluotąsias pajėgas, kartu toliau kariaujant politinį karą ir eksportuojant savo imperinę ideologiją, mano ministrai pirmininkai.

Galeotti mano, kad Rusijos karinė galia yra radikaliai susilpnėjusi, o Putinas iš esmės "sunaikino Rusijos karines struktūras".

"Net jei karas baigtųsi rytoj, mano nuomone, prireiks dešimties metų, kad Rusijos kariuomenė vėl pasiektų praėjusių metų sausio mėnesį buvusį lygį.

Ir tai daroma darant prielaidą, kad Rusija gali išleisti tiek pinigų, kiek jai reikia, ir turi prieigą prie kompiuterinių lustų ir viso kito, ko jai reikia, o tai, tiesą sakant, labai abejotina", - sako Galeotti.

Jie nieko nepasimokė.

Per 14 karo mėnesių V. Putinas ir Rusijos kariuomenės vadai beveik nieko neišmoko, mano ekspertas.

Jis pažymi, kad prezidentas net nesuprato to, ką Stalinas suprato Didžiojo Tėvynės karo pradžioje: po katastrofiškų Raudonosios armijos pralaimėjimų Stalinas suprato, kad turi atsitraukti ir leisti generolams atremti vokiečių puolimą.

Kita vertus, V. Putinas ir toliau jiems vadovauja - tiek, kad pasitaikė atvejų, kai jis davė įsakymus vadams fronto linijose - bent jau 2022 m. gegužę ir rugsėjį, pranešė Vakarų laikraščiai, remdamiesi JAV žvalgybos duomenimis ir perimtais rusų karininkų pokalbiais.

"Problema ta, kad generolai neturi įgaliojimų daryti tai, ką, jų manymu, galbūt reikia daryti, - sako Galeotti.

Klasikinis pavyzdys, sako jis, yra Ukrainos grupės vado pakeitimas 2023 m. sausį.

Vos prieš tris mėnesius paskirtą Sergejų Surovikiną pakeitė Generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas.

Surovikinas teisingai suprato, kad pasitraukus iš Chersono būtina stiprinti gynybą, kad būtų atremtas Ukrainos puolimas, tačiau Putinas jį pakeitė, "nes jis buvo nepakankamai agresyvus", sako Galeotti.

Maskva pakeitė "kompetentingiausią vadą[Surovikiną nekompetentingu", - sausio mėn. sakė "Rand Corporation" vyresnysis tyrėjas Dara Massikotas.

Jei Surovikinas nepadarė strateginių klaidų, tai Gerasimovas ir jį oficialiai paskyręs gynybos ministras Sergejus Šoigu yra atsakingi už nesėkmingą pasirengimą karinei operacijai ir jos vykdymą, pabrėžė ji.

Atsižvelgdama į visa tai, Galeotti mano, kad operacija Ukrainoje yra "paskutinis V. Putino karas", net jei nesvarstoma tikimybė, kad dėl to jis praras valdžią:

Manau, kad jis neturės jokių karinių pajėgumų naujoms operacijoms, išskyrus pačias ribočiausias.

The Moscow Times