Tailande prieš trejus metus legalizuotos kanapės. Ši pramonė išaugo iki milijardo dolerių

Didžiąja dalimi tai buvo Anutin Charnvirakul, dešiniosios populistinės Tailando pasididžiavimo partijos lyderio, asmeninis projektas. 

Nuo 2019 iki 2025 m. jis buvo vicepremjeras, tuo pačiu eidamas sveikatos apsaugos ministro, o vėliau (nuo 2023 m.) – vidaus reikalų ministro pareigas. 

Anutin partija buvo jaunesnė valdančiosios koalicijos partnerė. Kiti koalicijos nariai priešinosi legalizavimui, bet buvo priversti eiti į kompromisą, kad užsitikrintų stabilią daugumą. 

Anutin kanapių legalizavimo būtinybę grindė visų pirma ekonominiais argumentais. 66 milijonų gyventojų šalyje apie trečdalis dirba žemės ūkyje. Tropinis klimatas idealiai tinka kanapių auginimui. 

Vyriausybė netgi nemokamai dalino žmonėms sodinukus, kad palengvintų jiems verslo pradžią. Galutinis tikslas buvo kanapės tapti nauja prekybine žemės ūkio kultūra, kartu su ryžiais, cukranendrėmis, kaučiuku, palmių aliejumi ir vaisiais.

Anutin visais būdais pabrėžė, kad nesiekia specialiai plėtoti „kanapių turizmo“, bet tai, žinoma, buvo apgaulė. Turizmas, pagal įvairius vertinimus, sudaro nuo 10 iki 20 % Tailando BVP, kasmet šalį aplanko 35–40 milijonų turistų. Dauguma kavinių iš pradžių buvo orientuotos į juos.

Per trejus legalizavimo metus kanapių pramonė Tailande išaugo iki milijardo dolerių. Bet tada įvyko politinė krizė. Jos priežastis buvo senas pasienio ginčas tarp Tailando ir Kambodžos dėl regiono, žinomo kaip Smaragdo trikampis (ten, kur susikerta Tailando, Kambodžos ir Laoso sienos). 

Gegužę tarp Tailando ir Kambodžos kariuomenių įvyko susišaudymas. Abi pusės skubėjo pareikšti, kad nenori eskalavimo.

Birželio 15 d. Tailando ministrė pirmininkė Phetchabun Chinavat telefonu kalbėjosi su Hun Senu – Kambodžos Senato pirmininku, valdančiosios partijos lyderiu, buvusiu ministru pirmininku ir dabartinio ministro pirmininko tėvu. Pokalbio metu Phetchabun kritiškai atsiliepė apie savo kariuomenę, kuri eskaluoja konfliktą, „nes nori atrodyti kieta“.

Šio pokalbio įrašas buvo nutekintas spaudai. Po poros dienų Tailando pasididžiavimo partija paskelbė, kad palieka valdančiąją koaliciją, nes Petongtarn nepakankamai tvirtai gina Tailando nacionalinius interesus ir teritorinį vientisumą bei negerbia kariuomenės.

Vienas iš pirmųjų vyriausybės sprendimų po Anutin išėjimo buvo atšaukti „kanapių reformą“. Kanapės grąžintos į kontroliuojamų medžiagų sąrašą, norint jas įsigyti vėl reikės gydytojo recepto. Už neteisėtą kanapių vartojimą vėl galima gauti iki vienerių metų kalėjimo. Draudžiama reklamuoti produktus, kurių sudėtyje yra kanabinoidų.

Vyriausybė savo sprendimą motyvuoja tuo, kad per trejus legalizavimo metus, pirma, šalyje smarkiai išaugo narkotikų vartojimas, antra, dėl nepakankamo reguliavimo ir korupcijos atsirado daugiau nei 18 tūkst. „kanapių“ parduotuvių ir kavinių, veikiančių be reikiamo sertifikato.

Visi šie duomenys yra pateikti Tailando sveikatos apsaugos ministerijos, nors jos vadovas Somsakas Tepsutin, patyręs politikas, faktiškai vadovauja kontrreformai. 

Kiek šie duomenys yra objektyvūs, o kiek ideologiškai nuspalvinti – didelis klausimas.Dabar milijardų vertės kanapių pramonė, greičiausiai, laukia žlugimo. 

Be to, kalbama ne tik apie parduotuves ir kavines, bet ir apie kanapes auginančius ūkininkus: smulkūs ūkiai akivaizdžiai negalės gauti naujos sertifikacijos. Jau ruošiami ieškiniai teismui ir akcijos prieš naująją politiką.

Nepaisant to, narkotikų politika Tailande išlieka gana liberali pagal Pietryčių Azijos standartus: medicininis kanapių naudojimas tebėra legalus, o bausmės už „kanapių“ straipsnius yra palyginti švelnios. 

Tuo tarpu politinė krizė tebesitęsia. Konstitucinis teismas nušalino nuo valdžios Phetthayong Chinnawat. Valdančioji koalicija suformavo naują vyriausybę, tačiau jos padėtis yra labai nestabili. Remiantis ankstesne Tailando politinio gyvenimo patirtimi, tokios situacijos paprastai sprendžiamos perversmu: kariškiai nusprendžia, kad parlamentas ir vyriausybė dėl vidaus nesutarimų prarado gebėjimą veikti, „monarcho vardu“ juos išskirsto, po to kelerius metus trunka karinė diktatūra, o vėliau vėl „grįžtama prie demokratijos“.

Nuo 1932 m., kai Tailande buvo panaikinta absoliuti monarchija, tai vyksta vidutiniškai kas penkerius–septynerius metus. Ankstesnis karinis perversmas įvyko 2014 m., o ankstesnis „grįžimas prie demokratijos“ – 2019 m.