The Economist: Saudo Arabijos derybos gali būti paskutinė galimybė Ukrainai

Dabar ateina tiesos akimirka: ar kovo 11 d. Džedoje vyksiančios derybos bus susitarimo pradžia, ar dar vienas diplomatinio spaudimo etapas? 

JAV pusė teigia, kad pagrindinis susitikimo tikslas - sukurti „pagrindus taikos susitarimui ir pradinėms paliauboms“.

Kartu Kijevas baiminasi, kad tai gali būti vilkinimo taktika arba D. Trumpo bandymas užsitikrinti Rusijai palankias nuolaidas. 

Juolab kad susitikimas rengiamas didėjant Maskvos kariniam spaudimui: Ukrainos miestai bombarduojami bepiločiais lėktuvais ir raketomis, o Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos tęsia puolimą Kursko srityje - anklave Rusijos teritorijoje, kurį Ukraina užėmė praėjusiais metais.

Derybose dalyvauja įtakingi abiejų šalių atstovai. 

JAV delegacijai vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Walzas, tačiau svarbų vaidmenį gali suvaidinti Steve'as Whitkoffas, D. Trumpo patikėtinis, neseniai susitikęs su V. Putinu. 

Iš Ukrainos pusės deryboms vadovaus artimas Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas, taip pat užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiga, gynybos ministras Rustemas Umerovas ir karinis patarėjas Pavlo Palisa. 

Tačiau D. Trumpas skeptiškai vertina A. Jermaką, o tai gali apsunkinti dialogą. 

Tuo tarpu V. Zelenskis tuo metu bus Rijade, o Kijevas tai aiškina kaip sutapimą.

Ukraina derina savo derybines pozicijas su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, kurios tarpininkauja tarp Baltųjų rūmų ir Kijevo. 

Vienas iš pagrindinių tikslų - sudaryti bendrą kasybos susitarimą su JAV. 

Taip pat kovo 7 d. V. Zelenskis pasiūlė nutraukti ugnį ore ir jūroje, kad Rusija būtų priversta reaguoti į šias iniciatyvas. 

Vakarų pareigūnai tikisi, kad tokie žingsniai sudarys įspūdį, jog Kijevas nori bendradarbiauti su D. Trumpo administracija. 

Jei Maskva atmes šiuos pasiūlymus, Vašingtonas bus priverstas imtis griežtesnių veiksmų V. Putino atžvilgiu. 

Tačiau tiksliai neaišku, kokias sąlygas D. Trumpas yra pasirengęs kelti Saudo Arabijai.

Ukraina primygtinai reikalaus, kad nepriimtinas bet koks susitarimas, kuriuo ribojama jos teisė apsiginkluoti, okupuotos teritorijos pripažįstamos rusiškomis arba kišamasi į šalies vidaus reikalus (pavyzdžiui, reikalaujant rinkimų karo padėties metu).

Be to, Kijevas gali ir toliau reikalauti iš JAV saugumo garantijų, nors Vašingtonas iki šiol nerodė noro prisiimti tokius įsipareigojimus. 

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pasiūlė, kad JAV parems Europos taikdarius paliaubų atveju, tačiau kol kas jokių konkrečių pažadų nebuvo duota. 

Be to, praėjusią savaitę JAV apribojo dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, taip dar labiau apsunkindamos jos karinę padėtį.

Ko nori Rusija? 

Kai kurie šaltiniai teigia, kad V. Putinas gali sutikti su paliaubomis tam tikromis sąlygomis. 

Tačiau kiti ekspertai mano, kad tai yra diplomatinis manevras. 

Pasak aukšto rango Kremliui artimo šaltinio, Maskva reikalauja, kad Kijevas paskelbtų neutralumą ir atsisakytų užsienio taikdarių.

Toks scenarijus Ukrainai nepriimtinas, bent jau iki visaverčių derybų pradžios. 

Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris (Kurt Volker) įsitikinęs, kad Rusija atmes bet kokias paliaubas:

Jie sakys: „Mes negalime su tuo sutikti, darykime ką nors kita. Putinas yra pakankamai protingas, kad tiesiog nesakytų „ne“.

Ukrainos diplomatas pridūrė, kad JAV ir Rusija taiko laipsniškų reikalavimų taktiką, verčiančią Kijevą palaipsniui daryti nuolaidas.

„Ant trumpo pavadėlio“

Bet kokiam ilgalaikiam taikos susitarimui reikės stipraus JAV spaudimo Kremliui. 

Kovo 7 d. D. Trumpas pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, bet kartu išreiškė užuojautą V. Putinui:

„Atvirai kalbant, man darosi vis sunkiau turėti reikalų su Ukraina .... Kalbant apie galutinio susitarimo pasiekimą, gali būti lengviau turėti reikalų su Rusija“.

J. Volckeris pakomentavo: „D. Trumpas stengiasi laikyti Ukrainą ant trumpo pavadėlio, nes nori, kad jie sutiktų su bet kokia taika, kurią jis gali gauti... 

Ukrainiečiai yra kliūtis, nes jie nepasiduos“.

Nepaisant visko, aukšto rango Ukrainos stipruolis įsitikinęs, kad JAV neketina visiškai atsisakyti paramos Ukrainai ir Europai:

„Tikiuosi, kad pasiekus paliaubas, grįšime į racionalesnį kelią“.

Tačiau ne visi pritaria šiam optimizmui. Kai kurie analitikai baiminasi, kad nepavykus deryboms gali padidėti Vašingtono spaudimas. 

Vienas Ukrainos pareigūnas įspėja, kad tokia politika gali palikti Ukrainą „pilkojoje zonoje“ ir priversti ją naudoti griežtesnę karinę taktiką, kad išliktų. 

Jau dabar, pabrėžia jis, derybos priklauso nuo stiprių asmenybių, cituodamas ukrainiečių patarlę: „Jakė jahalo, tokiye zdibalo“.

Pokalbininkas pažymi, kad antradienio derybų statymai negali būti didesni. Jei jos žlugs, Ukraina vargu ar gaus dar vieną progą:

„Amerikiečiai mums primes tai, ką nuspręs jie ir Rusija“.

Pasak „The Times“, Jungtinė Karalystė pataria Ukrainai, kaip derėtis su JAV, kad nepasikartotų pražūtingas V. Zelenskio ir D. Trumpo susipykimas.

Žiniasklaida taip pat pranešė, kad per derybas Saudo Arabijoje Ukraina bandys įtikinti JAV atnaujinti žvalgybos ir karinę paramą.

Kijevas ketina pasiūlyti dalines paliaubas su Rusija dėl tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgių bei kovinių operacijų Juodojoje jūroje, tikėdamasis, kad tai privers Vašingtoną atšaukti savo sprendimą įšaldyti dalijimąsi žvalgybos informacija ir ginklų tiekimą.

Šaltinis: unian.net