Turkija nustojo mokėti už Rusijos naftą

Rusijos naftos eksportuotojai jau kurį laiką negauna pinigų iš Turkijos už parduotus barelius, agentūrai "Reuters" sakė šaltinis vienoje iš didžiausių naftos bendrovių.

Pasak jo, problema egzistuoja jau "dvi-tris savaites".

Turkijos šaltinis, susipažinęs su situacija, "Reuters" patvirtino: "Kai kurie mokėjimai sutriko".

Jis sakė, kad sunkumai su mokėjimais už energiją atsirado po to, kai JAV gruodį įspėjo apie griežtas priemones už sankcijų Rusijai pažeidimą.

"Reikėjo pakeisti arba atidėti sutartus mokėjimo būdus, o tiekimas buvo tęsiamas", - aiškino "Reuters" šaltinis.

Kitų dviejų agentūros pašnekovų teigimu, rusiškų degalų srautas į Turkiją dar nesustojo, vėluoja tik keli nedideli kroviniai. 

Trečiasis "Reuters" šaltinis teigia, kad bankų procedūrų sugriežtinimas pirmiausia paveikė prekybą ne energetikos produktais: "Pagrindinė problema yra ne mokėjimai iš Turkijos, o mokėjimai, kuriuos Turkija turi gauti (iš Rusijos)".

Dėl to Turkijos eksportas į Rusiją buvo paralyžiuotas: mašinų ir įrangos tiekimas praktiškai sustojo, paaiškino agentūros pašnekovas.

Prasidėjus karui su Ukraina Turkija daugiau nei dvigubai padidino rusiškos naftos pirkimą ir išlieka vienintele NATO šalimi, kuri ir toliau gauna barelius iš Rusijos.

Praėjusių metų sausio-lapkričio mėn. pabaigoje į Turkijos naftos perdirbimo gamyklas, įskaitant didžiausią STAR, buvo patiekta 8,9 mln. tonų rusiškos naftos.

Be to, Rusijos naftos gamintojai Turkijos rinkai pardavė 9,4 mln. tonų dyzelino.

Tai, kad mokėjimai už naftą nevyksta, lemia sugriežtinta bankų kontrolė, paaiškino "Reuters" šaltiniai.

Sausio mėn. panašių problemų kilo Indijai, kuri atsisakė priimti 14 tanklaivių, gabenančių Sachalino "Sokol" naftą, po to, kai "Rosneft" neatidarė sąskaitos JAE, kad galėtų gauti mokėjimą dirhamais.

Rusijos diplomatai veda derybas su Turkijos puse, kad būtų išspręsta problema su bankais, sekmadienį sakė Rusijos ambasadorius Ankaroje Aleksejus Jerchovas.

Tačiau rezultatų kol kas nėra: problema išlieka ir yra "labai rimta", pripažino A. Jerchovas.

Pasak jo, bankų atsisakymas dirbti su Rusijos bendrovėmis "atsirado dėl sugriežtintų antirusiškų sankcijų" ir JAV finansų ministerijos sprendimų.

"Tokiu būdu jie, kaip mes sakome, pučia ant vandens, net kai jis šaltas, praktikuoja vadinamąjį overcompliance", - skundėsi ambasadorius.

Gruodžio 22 d. JAV prezidentas Džo Baidenas pasirašė įsaką, leidžiantį JAV iždo departamentui taikyti priemones užsienio bankams, padedantiems vykdyti sandorius su asmenimis iš Rusijos, kuriems taikomos nepakankamos sankcijos, arba padedantiems tiekti tam tikras medžiagas ir įrangą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.