Turtingiausio Vokietijos žmogaus mirtis sukūrė vieną didžiausių Europos labdaros fondų

Logistikos magnatas ir (buvęs) turtingiausias Vokietijos žmogus K.-M. Kühne savo gyvenimą paskyrė nuosmukį patiriančių įmonių pirkimui ir gelbėjimui. Ši strategija leido jam sukurti sėkmingiausią pasaulyje krovinių gabenimo oru ir jūra kompaniją „Kühne+Nagel“.

Pakeliui jis taip pat įsigijo reikšmingų akcijų paketų trijose kitose transporto gigantėse, įskaitant „Hapag-Lloyd“ (vieną didžiausių pasaulyje konteinerinės laivybos linijų) ir Vokietijos nacionalinę oro vežėją „Lufthansa“.

Jis taip pat trumpai valdė penktadalį didžiausios Europoje privačios vagonų nuomos bendrovės VTG akcijų – 2016 m. jas įsigijo už 160 mln. eurų, o po dviejų metų pardavė už 300 mln. eurų.

Paaiškėjo, kad jis buvo suplanavęs dar vieną sandorį, kurį užbaigė pačią akimirką, kai iškeliavo anapilin.

K.-M. Kühne neturėjo vaikų ar tiesioginių įpėdinių, todėl, kai jis mirė 2026 m. rugpjūčio 24 d., jo 49 mlrd. JAV dolerių (42,2 mlrd. eurų) turtui neprireikė nei testamento, nei teismo, nei mokesčių inspekcijos.

Turtas, kaip buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius, perėjo į „Kühne Foundation“ – labdaros fondą, kurį jis kartu su tėvais įkūrė maždaug prieš 50 metų.

Per vieną naktį šis fondas tapo vienu didžiausių Europoje.

Šveicarijos neapmokestinamas prieglobstis

Vokietijos laivybos ir logistikos magnatas, pavertęs „Kühne+Nagel“ pasauline krovinių gabenimo gigante, mirė būdamas 89 metų Šindelėgio (Schindellegi) kaime, kuriame gyvena apie 5 000 žmonių. 

kaimas yra Švico kantone – viename iš dviejų Šveicarijos kantonų, visiškai netaikančių palikimo mokesčio niekam, nepriklausomai nuo giminystės ryšių.

K.-M. Kühne neslėpė savo nusivylimo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos sistema. 

2022 m. interviu Vokietijos transliuotojui NDR jis tiesiai pareiškė, kad valstybė „negebama tinkamai valdyti ekonomikos“.

Manoma, kad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jis savo asmeninius ir verslo reikalus perkėlė į Šveicariją, jau nekalbant apie visišką palikimo mokesčio nebuvimą jo gimtajame Švico kantone.

Priešingai nei beveik visose kitose Europos šalyse, Šveicarijos įstatymai nereikalauja, kad privačios įmonės skelbtų metines ataskaitas. Dėl šios priežasties Vokietijos žiniasklaida skaičiuoja, kad net 30 proc. tikrojo K.-M. Kühne turto gali būti nežinoma visuomenei.

Fondai taip pat nemoka palikimo mokesčio, nes nėra paties palikimo gavėjo – trumpai tariant, niekas asmeniškai K.-M. Kühne turto negavo.

Vietoj to jo laivybos, aviacijos, chemijos pramonės ir nekilnojamojo turto imperija priklausys pelno nesiekiančiai organizacijai, kurią valdys globėjų taryba, sudaryta iš jo žmonos ir nedidelio ilgamečių patarėjų rato.

Šaltinis: Euronews / AP