Ukrainiečių vaikai deportuojami ir įvaikinami rusų šeimose

Pranešama apie ukrainiečių vaikams supaprastinta tvarka suteikiamą Rusijos pilietybę ir įvaikinimą rusų šeimose.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius apžvelgė tarptautines teisės normas, susijusias su okupuojamos valstybės vaikų prievartiniu išvežimu į okupuojančią valstybę ir įvaikinimu.

Sureagavo ir Briuselis

Pasak Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus, nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija Ukrainai, kurią Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba įsteigė priėmusi rezoliuciją, pateikė JT Generalinei Asamblėjai išsamią ataskaitą.

Pastarojoje konstatuojama, kad Rusijos karinės pajėgos yra atsakingos už daugumą išaiškintų tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat žmogaus teisių pažeidimų bei karo nusikaltimų.

Vienoje iš pateiktų išvadų pažymima, kad vaikai irgi tampa tokių pažeidimų ir nusikaltimų, įskaitant neatrankines atakas, kankinimą, prievartavimą, psichologinį traumavimą, aukomis.

Atskirą susirūpinimą sukėlė pranešimai apie Rusijos valdžios vykdomą ukrainiečių vaikų atskyrimą nuo tėvų ar paėmimą iš vaikų globos įstaigų ir pervežimą į Rusiją bei organizuojamą įvaikinimą.

Europos Parlamentas, 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmęs rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Ukrainos civilių prievartinės deportacijos ir ukrainiečių vaikų priverstinio įvaikinimo Rusijoje kontekste, pasmerkė Rusijos karinių pajėgų bei okupacinės šalies pareigūnų vykdomą ukrainiečių civilių, tarp jų vaikų, priverstinį išvežimą į Rusiją, taip pat vadinamųjų filtracijos stovyklų praktiką.

Rezoliucijoje Rusijai priminta būtinybė vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir nedelsiant nutraukti ukrainiečių vaikų prievartinį perkėlimą.

Skaičius - neaiškus

Įvairūs šaltiniai pateikia nevienodus perkeltų ar deportuotų į Rusiją ukrainiečių civilių skaičius.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk dar birželio pabaigoje teigė, jog Rusija į savo teritoriją deportavo 1,2 mln. Ukrainos piliečių, tarp jų 240 tūkst. vaikų, iš kurių 2 tūkst. - našlaičiai.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch", cituodama Rusijos naujienų agentūros „TASS" liepos mėnesio pranešimą, skelbė apie 2,8 mln. ukrainiečių, tarp jų 448 tūkst. vaikų, perkėlimą į Rusiją.

Naujienų agentūra „Interfax" rugpjūtį pranešė apie 3,4 mln. žmonių, tarp jų 556 tūkst. vaikų, evakuaciją į Rusiją iš kovos veiksmų regiono Ukrainoje ir Donbase.

2022 m. lapkričio 2 d. JT Saugumo Tarybos posėdyje aptariant pabėgėlių problemą, Rusijos nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Genadijus Kuzminas tvirtino, jog daugiau kaip 4,5 mln. žmonių, tarp jų 688 tūkst. vaikų, „rado prieglobstį Rusijoje, atvykę laisva valia, siekdami apsaugoti savo gyvybes nuo Kijevo režimo".

V. Putino įsakas

Mariupolis. EPA-Eltos nuotr.

Naujienų agentūra „The Associated Press" atlikusi tyrimą konstatavo, jog ukrainiečių vaikai be sutikimo deportuojami į Rusiją ar okupuotas teritorijas.

Vaikams sakoma, kad jų atsisakė tėvai. Jie taip pat panaudojami propagandos tikslams, jiems suteikiama Rusijos pilietybė, juos įvaikina rusų šeimos.

Rusija tvirtina, jog tokie ukrainiečių vaikai yra netekę tėvų ar šie yra nepasiekiami.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. gegužės 30 d. pasirašė įsaką, kuriuo nustatė supaprastintą Rusijos pilietybės suteikimo tvarką vaikams našlaičiams, be tėvų globos likusiems vaikams ir neveiksniems asmenims iš Ukrainos.

Ukraina yra sustabdžiusi tarpvalstybinį įvaikinimą ginkluoto konflikto laikotarpiu.

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija 2022 m. spalio 11 d. paskelbė, kad susigrąžino į šalį 37 vaikus, kurie buvo prievarta išvežti į Rusiją. Pažymima, jog visi šie vaikai turi tėvus.

Pateisinimo nėra

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto parengtame 1949 m. Ženevos konvencijų ir papildomų protokolų komentare išaiškinta, jog tarptautinė humanitarinė teisė suteikia bendrąją apsaugą vaikams kaip kovos veiksmuose nedalyvaujantiems civiliams ir specialiąją apsaugą kaip ypatingai pažeidžiamų žmonių grupei.

Tarptautinių ginkluotų konfliktų metu vaikai patenka į kategoriją tų asmenų, kuriems taikoma Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu.

Konflikto šalys turi pasirūpinti jų apsauga ir teikti pagalbą, jiems reikalingą dėl amžiaus ar dėl kokios nors kitos priežasties.

Nė viena konflikto šalis neturi imtis evakuoti į užsienio valstybę vaikų, kurie nėra jos piliečiai, išskyrus laikiną evakuaciją, būtiną dėl sveikatos būklės ar vaikų gydymo arba, jei tik jie nėra okupuotoje teritorijoje, dėl jų saugumo.

Jei galima rasti vaikų tėvus ar globėjus, tokiai evakuacijai reikia šių raštiško sutikimo.

Jeigu šių asmenų negalima rasti, reikia asmenų, kurie pagal įstatymus arba papročius yra atsakingi už vaikų globą, raštiško sutikimo.

Draudžiami, nesvarbu, kokie būtų motyvai, individualūs ar masiniai priverstiniai asmenų perkėlimai ar deportavimai iš okupuotos teritorijos į okupuojančios valstybės teritoriją arba į bet kurios kitos okupuotos ar neokupuotos valstybės teritoriją.

Ir Rusija yra įsipareigojusi

Ekspertai teigia, kad įtarimai, jog Rusija savavališkai išskiria ukrainiečių vaikus su tėvais ir globėjais, deportuoja, suteikia jiems Rusijos pilietybę ir įvaikina rusų šeimose, reiškia galimus Vaiko teisių konvencijos pažeidimus ir tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymą.

JT vaiko teisių konvencijos nuostatos taikomos nepaisant to, kad vyksta ginkluotas konfliktas. Rusija yra ratifikavusi šią Konvenciją ir įsipareigojusi gerbti bei garantuoti visas numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai.

Vaiko teisių konvencija reguliuoja ir įvaikinimo klausimus. Įvaikinimas neleistinas neįvertinus vaiko statuso tėvų, giminaičių ir teisėtų globėjų atžvilgiu. Įvaikinimas kitoje šalyje svarstytinas tik kaip kraštutinė priemonė, jei neįmanoma suteikti tinkamos priežiūros toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs.

„Kvepia" ir genocidu

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarptautinio ginkluoto konflikto metu vykdoma gyventojų prievartinio perkėlimo ar deportacijos veika užtraukia fizinių asmenų individualią atsakomybę pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutą.

Jame įtvirtinta nuostata, kad okupuotos teritorijos visų gyventojų ar jų dalies perkėlimas arba deportacija yra karo nusikaltimas.

Nusikaltimas žmoniškumui yra prievartinis gyventojų išvežimas, kai sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuolimai.

Rusija neratifikavo Romos statuto ir nėra jo dalyvė.

Bet ekspertai pabrėžia, kad nusikaltimų žmoniškumui uždraudimas yra imperatyvi tarptautinės teisės nuostata, kurios laikytis privalo visos valstybės.

Tai yra konstatavęs, pavyzdžiui, Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai.

Ekspertai paaiškina, kad ukrainiečių vaikų perkėlimas į Rusiją ir paskesnis jų įvaikinimas, galintis pakeisti vaiko tautiškumą, kalbą, papročius ir religinius įsitikinimus, sukelia rimtas pasekmes ukrainiečių nacionalinei grupei, kadangi kiekvienos tokios grupės tęstinumas priklauso nuo vaikų.

Esamomis aplinkybėmis, anot ekspertų, svarstytinas genocido apraiškos klausimas.

Charkovas, 2022 gruodžio 14 d. Savanoriai atvežė neperšaunamų liemenių, ant kurių užrašyta „Vaikai“. EPA-Eltos nuotr.

Dar pernai tokiu metu čia gyveno ukrainiečių šeimos. EPA-Eltos nuotr.

Mariupolis. EPA-Eltos nuotr.

EPA-Eltos nuotr.

respublika.lt