Ukrainos bataliono vadas – tiesiogiai iš aršaus mūšio: skraido „suškės“, į mus šaudo Rusijos sunkioji artilerija

Apie tai lrytui.lt pasakojo ją savo akimis matęs Ukrainos kariuomenės 30-osios brigados karo kapelionas Sergijus Dmitrijevas. Ši brigada – viena iš labiausiai patyrusių Ukrainos kariuomenės brigadų, dalyvavusi visuose svarbiausiuose šio karo mūšiuose nuo pat jo pradžios.

Brigada šiuo metu laiko frontą netoli Donecko ir kitos Rusijos separatistų citadelės – Gorlovkos, todėl kautynės ten – ypatingai intensyvios.

Vieno iš batalionų, kurio pozicijos – itin arti priešo, vadas prieš valandą lrytui.lt rašė, jog negali nė minutei pakalbėti jokiu ryšiu, nes vyksta itin aršus mūšis.

„Ne, atsiprašau jūsų, negalėsiu kalbėti, dabar tiesiog ištisai karas. Skraido „suškės“ (rusų kariniai lėktuvai – lrytas.lt), į mus dirba 152 mm (sunkioji artilerija – lrytas.lt), plius šaudo tankai iš gyvenamųjų rajonų“, – atrašė bataliono vadas.

Apie tai, kad Rusijos pajėgos šaudo į jų pozicijas iš gyvenamųjų kvartalų – tam, kad ukrainiečiai negalėtų atsakyti į atšaudymus, karininkas rašė ir prieš keletą dienų, kaip vien separatistų pajėgos jau buvo atidengusios maksimalaus intensyvumo ugnį. Pasak karininko – „iš visko, kas pas juos yra“.

Tačiau lrytui.lt pavyko ilgiau pakalbėti su brigados karo kapelionu, kuris vakar naktį kaip tik atvyko į brigadą ir į tą patį batalioną, atveždamas pilną automobilį medikamentų.

„Viskas atrodė taip. Na, atvažiuoju aš apie trečią, prieš keturias, viskas aplinkui, kaip visada pastarąsias kelias dienas. Sprogimų blyksniai fronte, nuolatinė ugnis aplinkui.

Atvažiuoju pas brigados vadą, jis man ir sako, kad gal važiuočiau iš ten, nes apie ketvirtą mus puls aviacija. Aš nustebęs – „kokia aviacija?“. Bet sakau, man vaikinams reikia išdalinti medikamentus. Be to, pažadėjau Semionui paimti jo šuniukus“, – pasakojo S.Dmitrijevas.

„Pas Semioną“ – taip, pagal kuopos vado kovinį šaukinį, vadinasi pozicijos, kurios nuo priešo yra vos per šimtą ar kelis šimtus metrų.

„Nulekiu į batalioną, pas vadą, staigiai palieku medikamentus, dar sėdam kavos išgerti. Ir staiga apie pusę penkių pas jį ima dirbti visos racijos, telefonai, visi pašoka, į šarvines liemenes, šalmus ant galvų ir vadas man sako: „Tėve, turite penkias minutes, tad važiokite tiesiog dabar. Dabar! Suprantate?! Tuo sprogdinsim tiltus“.

Aš bandau sakyti, kad man reikia pas Semioną, paimti jo šunis, kad jis labai prašė ir aš pažadėjau. Vadas man sako, kad aš atsikvošėčiau ir staiga prasideda visiškas pragaras.

Aš išbėgu, puolu į mašiną ir vis viena dar lekiu pas Semioną.

Jis išbėga, šuniukus į mašiną ir aš atgal. Važiuoju keliu, manęs vos į griovį nenuneša mokyklinis autobusas, pilnas vaikų ir civilių kolona, bėganti iš gyvenvietės. Žodžiu, visiškas chaosas.

Atlekiu į brigados štabą, o jo jau nėra. Pasirodo, visi su ginklais į transportą ir į kitas vietas, prie pozicijų. Tam, kad visų nesubombarduotų, nes gi rusai turi visas koordinates ir pirmiausiai kals per vadavietes. Na, aš lekiu atgal, o ten toliau vyksta pragaras“, – pasakojo karo kapelionas.

Lrytas.lt vaizdo ryšiu su juo kalbėjosi jau tuo metu, kai jis buvo netoli Dnepro, esančio apie tris šimtus kilometrų nuo fronto.

„Gerai, kad per Charkovą nevažiavau, nes, sako, jį jau gali šiandien užimti. Keliose vietose iš Krymo jau prasiveržė, kelis miestus jau paėmė.

Na, o mūsiškiai – savo pozicijose, manau, įkrės ten rusams, kaip reikia“, – kalbėjo karo kapelionas, rodydamas važiuojančio automobilio salone miegančius šunis.