Ukrainos interesus labiausiai gina britai

Aštrėjant Ukrainos krizei, NATO narė Didžioji Britanija mano, kad „kamuolys yra Rusijos pusėje". „Yra išeitis iš šios situacijos", - rašo britų užsienio reikalų ministrė Liz Tras (Liz Truss) straipsnyje laikraščiui „Sunday Telegraph".

Esą būtina laikytis ilgalaikių įsipareigojimų ir gerbti sienas. „Rusija turi deeskaluoti padėtį, nutraukti savo agresyvią kampaniją ir surengti prasmingas derybas, - teigia ministrė. - Kamuolys yra Rusijos pusėje."

L.Tras griežtai užsipuolė politinę vadovybę Maskvoje.

„Mes ginčijamės ne su rusų žmonėmis, o su jų vadovybės politika. Ji slopina laisvę ir demokratiją", - rašė ministrė, paminėdama žmogaus teisių organizacijos „Memorial" uždraudimą. L.Tras netrukus ketina vykti pokalbių į Kijevą ir Maskvą.

L.Tras išvakarėse pareiškė, kad Londonas pristatys naujus sankcijų teisės aktus, kurie praplės sankcijų paketą taip, kad jas būtų galima pritaikyti „bet kuriai Kremliaus ir Rusijos režimą dominančiai įmonei".

Griežta kritika Kremliui skambėjo ir iš britų Gynybos ministerijos.

„Rusijos platinama dezinformacija skaldo, tai kišimasis į demokratijos procesus", - „Sunday Telegraph" rašė valstybės sekretorius Džeimsas Hipis (James Heappey). Jis, be kita ko, apkaltino Rusiją dėl kibernetinių atakų Estijoje ir Lenkijoje, mėginimo įvykdyti perversmą Juodkalnijoje ir užsakomųjų žmogžudysčių Bulgarijoje.

Dž.Hipis akcentavo, kad NATO sąjungininkės, žinoma, jaučia Rusijos agresijos grėsmę. „Todėl mes veikiau stiprinsime jų rytines sienas, o ne, kaip reikalauja V.Putinas, atsitrauksime.

Jis paskatins būtent tai, ko esą bijo."

Kremlius vakar pasmerkė Didžiosios Britanijos planus nukreipti sankcijas į Rusijos įmones, siekiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo į Ukrainą, ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei reikės.

„Tai didelį nerimą keliantis Londono pareiškimas ne tik mūsų įmonėms. Tas rodo, kad Londonas tapo nenuspėjamas ir kelia rimtą susirūpinimą tarptautinėms finansų struktūroms", - sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis tai pavadino „atviru išpuoliu prieš verslą."

„Iš esmės Didžiosios Britanijos kabinetas grasina, be kita ko, jų pačių stambiajam verslui. Anglosaksai masiškai didina įtampą Europos žemyne."

D.Peskovas pridūrė, kad Maskva imsis „atsakomųjų priemonių", jei bus nusitaikyta į Rusijos įmones. „Šios priemonės bus pagrįstos mūsų pačių interesais", - sakė jis, bet daugiau detalių nepateikė.

Didžioji Britanija ketina pasiūlyti NATO „didelį" karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų dislokavimą Europoje, vėlų šeštadienio vakarą paskelbė britų ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson).

Reikalauja nutraukti isteriją



Ramūno Karbauskio vadovaujama „valstiečių" šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo".

Politiko teigimu, tokia valdančiųjų komunikacija tiesiog kėsinasi į šalies gyventojų sveikatą. „Mūsų politikų pareiškimai apie galimą karą, pasiruošimą karui, daro įtaką Lietuvos visuomenei, tai veikia vyresnių žmonių savijautą, nes karo baimė yra didelė.

Žmonės atsimena, kokias negandas nešė jų tėvams ir seneliams karai, kurie anksčiau yra vykę", - sakė jis. „Mūsų valdžia, ministras Gabrielius Landsbergis ir kiti mūsų Vyriausybės nariai, nuolat šneka apie karą ir kalba tokiais pasakymais, kurie sukelia žmonėms įtampą.

Taip bandoma paslėpti tam tikras nesėkmes Lietuvos politikoje, užsienio politikoje, vidaus politikoje, sprendžiant koronaviruso pandemijos klausimus", - teigė R.Karbauskis.

„Mes esame NATO nariai. (...) Nesu girdėjęs tokio pareiškimo, kad kas nors Rusijoje užsimintų, jog galima pradėti karinius veiksmus prieš NATO narę", - teigė R.Karbauskis.

„Jeigu mes galime kalbėti apie grėsmes, tai grėsmė prieš kokį mėnesį buvo didesnė, nei yra dabar. Prasidėjo derybinis procesas ir Rusija pasakė, kad jokių ketinimų kariauti su Ukraina neturi. To anksčiau nebuvo", - sakė politikas. „Derybos yra vienintelis priimtinas kelias - tą mes sakėme ne sykį, ar tai būtų Kinija, ar tai būtų Baltarusija, ar kas kitas. Nėra kito kelio, išskyrus diplomatiją", - apibendrino jis.

„Mūsų valdžios tragedija yra ta, kad jie nemato, kaip galima diplomatiją naudoti Lietuvos labui. Jie mato tik, kaip išgąsdinti Lietuvos žmones, visus galimus partnerius, visiems prigrasinti, o paskui pasakoti pasakas, kad jie gelbėja pasaulį, kad gelbėja pasaulio demokratiją.

Nieko kvailesnio nesu girdėjęs iš jokių politikų per savo gyvenimą, kad mes - Lietuva - gelbėjame pasaulio demokratiją ir ją išgelbėsime savo poelgiais", - sakė R.Karbauskis.

Rusai nori tik taikos?



Rusijos invazijos atveju NATO pajėgos nebūtų siunčiamos į Ukrainą. Tai sekmadienį stočiai BBC pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Neplanuojame siųsti NATO kovinių dalinių į Ukrainą", - sakė J.Stoltenbergas. NATO, anot jo, koncentruojasi į tai, kad padėtų Ukrainai pagerinti „savigynos galimybes". Esą yra skirtumas tarp NATO narės ir „stiprios bei labai vertinamos partnerės, kokia yra Ukraina".

Tačiau invazijos atveju, pasak J.Stoltenbergo, būtų griežtų sankcijų Rusijos atžvilgiu. Jis neatmetė pajėgų stiprinimo Rytų Europoje galimybės.

Tuo metu Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas atmetė kaltinimus, kad jo šalis kelia grėsmę Ukrainai. „Šiuo metu kalbama apie tai, kad Rusija kelia grėsmę Ukrainai, - sakė jis sekmadienį Sankt Peterburge. - Tai visiškas absurdas, grėsmės - nėra."

N.Patruševas, be to, apkaltino Vakarus skleidžiant „savanaudiškus pramanus" dėl galimo karo. „Mes nenorime karo. Mums jo visiškai nereikia", - akcentavo jis.

Prieš tai jau Rusijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo Vakarų žiniasklaidą už pranešimus apie rusų dalinių telkimą. „Triukšmas Vakarų žiniasklaidoje dėl Rusijos ir Ukrainos santykių pasiekė kulminaciją. Arba, tiksliau sakant, kraštutinę beprotybės stadiją", - sakoma pranešime.

Pavyzdžiui, karių permetimas į kaimyninę Baltarusiją esą yra tik pasirengimas bendriems manevrams vasarį.

Nepaisant neslūgstančios įtampos Rusija, anot užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, siekia pagarbių santykių ir su JAV. „Mes norime gerų, lygiaverčių ir abipuse pagarba pagrįstų santykių su Jungtinėmis Valstijomis, kaip ir su kiekviena pasaulio šalimi", - sakė jis Rusijos televizijai.

Britų užsienio reikalų ministrė Liz Tras. EPA-Eltos nuotr.