Ukrainos smūgiai Rusijos infrastruktūrai ir slaptas naktinis Kremliaus gelbėjimo planas

Tuo tarpu Rusijos viduje pasirodantys signalai apie skubius vyriausybės posėdžius indikuoja, kad ekonominė situacija tampa nebevaldoma.

Krymo dangaus „valymas“ ir smūgis chemijos pramonei

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dronai pasiekė okupuotą Krymą, kur vienos nakties metu buvo neutralizuotas modernus zenitinių raketų kompleksas S-400 „Triumf“. 

Sunaikinta ne tik paleidimo sistema, bet ir radiolokacinė stotis – komplekso „smegenys“. 

Tai itin skaudus nuostolis, kainuojantis šimtus milijonų dolerių ir reikalaujantis ilgų mėnesių atkūrimo darbų. Be to, net ir S-400 saugojusios „Pancir S1“ sistemos nepajėgė apsiginti nuo masinės dronų atakos.

Kitas sėkmingas taikinys – „Dorogobuž“ chemijos gamykla Smolensko srityje. 

Nors oficialiai gaminanti trąšas, ši gamykla yra pagrindinė sprogmenų komponentų tiekėja kariuomenei.

Masinis dešimčių dronų smūgis sukėlė galingą sprogimą, kurį vietiniai gyventojai lygino su žemės drebėjimu, o kilę nuodingi gaisrai privertė evakuoti aplinkinių kaimų gyventojus.

Naftos eksporto paralyžius

Dar didesnį makroekonominį poveikį turėjo ataka prieš naftotiekio „Draugystė“ siurblinę Tatarstane. Sunaikinus milžiniškas naftos maišymo talpas, Rusijos naftos eksportas jūra sumažėjo apie 250 tūkst. barelių per parą. 

Skaičiuojama, kad vien tiesioginiai nuostoliai dėl neparduotos naftos siekia apie 10 milijonų dolerių per dieną. Jei remonto darbai užtruks, Rusijos biudžetas per mėnesį gali netekti iki 3 milijardų dolerių. 

Kadangi ši stotis yra kritinis mazgas naftos tiekimui į Baltijos ir Juodosios jūros uostus, jos pajėgumų praradimas tiesiogiai kerta per valstybės pajamų šaltinį.

Naktiniai posėdžiai ir biudžeto „skylė“

Rusijos premjeras Michailas Miustinas atvirai prasitarė apie skubius, vėlai naktį vykusius posėdžius pas Vladimirą Putiną, kuriuose dalyvavo ir Centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina. 

Nors oficialiai teigiama, kad ekonomika laikosi gerai, tokie slapti susitikimai rodo priešingą realybę.

Vyriausybė desperatiškai ieško būdų, kaip užkamšyti augantį biudžeto deficitą, kurio nebeužtenka nei karo poreikiams, nei socialinėms programoms.

Ekspertai pastebi, kad vienintelė likusi išeitis Kremliui – pasisavinti gyventojų lėšas. 

Svarstomas planas valstybinių monopolijų (tokių kaip „Gazprom“ ar Rusijos geležinkeliai) milžiniškas skolas konvertuoti į akcijas. 

Tai reikštų, kad žmonės, laikantys indėlius bankuose, vietoj savo pinigų gautų nuostolingų įmonių akcijų, kurių kelerius metus net nebūtų galima parduoti. Tai būtų užmaskuota masinė indėlių konfiskacija, skirta tolesniam karo finansavimui.

Informacinė blokada ir ateities prognozės

Siekdama užkirsti kelią galimiems protestams dėl planuojamų finansinių manipuliacijų, Rusijos valdžia rengiasi visiškam „Telegram“ blokavimui. 

FSB jau gavo įgaliojimus bet kuriuo metu atjungti ryšį bet kuriame regione. 

Putinas ryžtasi šiam žingsniui net nepaisydamas fakto, kad „Telegram“ yra pagrindinis komunikacijos įrankis jo paties kariuomenėje fronte. Visa tai rodo, kad vidinės stabilumo baimės Kremliui tampa didesnės už grėsmę pralaimėti mūšio lauke.

Sistemos griūties pradžia

Šiuo metu stebime dvigubą spaudimą Rusijai: išorinį, per technologiškai pažangius Ukrainos smūgius į giliausią užnugarį, ir vidinį, per negrįžtamą ekonomikos degradaciją. 

Jei prognozės dėl gyventojų indėlių pasisavinimo pasitvirtins, tai bus didžiausias socialinis sukrėtimas Rusijoje per kelis dešimtmečius. 

Tokiomis sąlygomis Rusijos režimas laikosi iš paskutinių rezervų, o bet koks rimtas ukrainiečių proveržis fronte gali sukelti grandininę reakciją sistemos viduje.

Šaltinis: Ivan Jakovina, apžvalga