Valdžios vakuumas Teherane - Irano lyderiai krenta kaip lapai: režimas balansuoja ant žlugimo ribos

VE.LT

2026-03-18 19:17

Pastarųjų savaičių įvykiai Vidurio Rytuose žymi tektoninį lūžį Irano politinėje ir karinėje struktūroje. Ilgus metus „šešėliniu lyderiu“ laikytas Ali Larijani ir vienas brutaliausių režimo budelių, „Basij“ pajėgų vadas Gholamas-Reza Soleimani, buvo eliminuoti per tikslinę operaciją.

Šis įvykis ne tik paliko Iraną be faktinės vadovybės, bet ir apnuogino režimo paranoją bei žvalgybinį pažeidžiamumą.

Lemtinga klaida: viešumas vietoj saugumo

Ali Larijani žūtis yra tiesioginis klaidingo strateginio skaičiavimo rezultatas. Būdamas paranojiškai atsargus – net interviu valstybinei žiniasklaidai duodamas visiškoje tamsioje, kad neišduotų savo buvimo vietos – jis padarė vienintelę, bet nepataisomą klaidą.

Siekdamas propagandinės pergalės ir norėdamas pademonstruoti, kad nebijo JAV bei Izraelio smūgių, jis pasirodė viešame mitinge.

Šis žingsnis tapo atspirties tašku Vakarų žvalgybai. Nors smūgis nebuvo suduotas masinio renginio metu, siekiant išvengti civilių aukų, žvalgybos agentai sekė Larijani judėjimą jam grįžtant į slėptuvę.

Tai iliustruoja aukštą Izraelio ir JAV žvalgybos tinklo skvarbą Irano viduje – pasirodymas viešumoje tapo „švyturiu“, atvedusiu raketas tiesiai į režimo širdį.

Budelių galas ir tautos reakcija

Gholamas-Reza Soleimani, atsakingas už tūkstančių taikių protestuotojų žudynes sausio mėnesį, buvo eliminuotas kartu su Larijani. Jo vadovaujamos „Basij“ pajėgos garsėjo ne tik brutaliu jėgos naudojimu gatvėse, bet ir slaptų kankinimo kamerų tinklu, nukreiptu prieš moteris ir jaunimą, siekiantį laisvės.

Paradoksalu, tačiau likus vos kelioms dienoms iki žūties, Soleimani viešai tyčiojosi iš Izraelio karinių pajėgumų, teigdamas, kad žydų valstybė nepajėgi kariauti ilgiau nei dešimt dienų.

Ironiška, bet keturioliktąją karo dieną jo paties „skaičiavimai“ tapo beverčiai, o jo mirtis sukėlė ne gedulą, bet spontaniškas šventes Irano gatvėse – žmonės, kentėję nuo jo priespaudos, šį įvykį pasitiko kaip išsivadavimo viltį.

Valdžios vakuumas ir „Ugnies festivalio“ baimė

Po aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei mirties ir jo įpėdinio neaiškaus statuso (pranešama apie komą), šalį valdė trijų asmenų karinė taryba, kurios faktinis vadovas buvo būtent Larijani.

Jo eliminavimas sukuria pavojingą valdžios vakuumą pačiu kritiškiausiu metu.

Režimas dabar susiduria su dvigubu iššūkiu: išoriniu karu ir vidine revoliucija.

Tradicinis persų „Ugnies festivalis“ (Chaharshanbe Suri) tapo didžiausiu valdžios košmaru.

Bijodami, kad masinės šventės virs nauja protestų banga, „Basij“ ir Islamo revoliucijos gynėjų korpuso (IRGC) pajėgos gatvėse pasirodė su koviniais ginklais ir įsakymu šauti be įspėjimo į bet kokį susibūrimą.

Tai rodo, kad režimas nebetiki savo ideologine galia ir pasitiki tik brutalia jėga.

Diplomatinės žaidynės: kas liko už borto?

Įdomi detalė yra JAV Valstybės departamento paskelbtas ieškomų asmenų sąrašas. Jame puikavosi Ali Larijani galva, už kurią buvo siūloma 10 mln. dolerių, tačiau sąraše nebuvo prezidento Pezeshkiano ar užsienio reikalų ministro.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad Vakarai vis dar tikisi rasti nuosaikesnių figūrų deryboms, tačiau realybė tokia, kad šie asmenys šiuo metu neturi jokios realios galios Irane, kurią vis dar bando išlaikyti karinės struktūros.