Vašingtonas teigia, kad Švedija artimiausiomis savaitėmis gali įstoti į NATO

"Neabejojame, kad tai gali būti ir turėtų būti, ir tikimės, kad taip ir bus", - sakė pareigūnas per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Christerssonu (cituoja CNN).

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija pareiškė norinčios prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Beveik po metų blokas priėmė tik Suomiją, kuri tapo 31-ąja NATO nare.

Švedijos stojimui prieštarauja Turkija. Ankara atsisako ratifikuoti šalies prisijungimą prie aljanso, kol Stokholmas neišduos Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narių.

Praėjusią savaitę Turkijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo dabartinis prezidentas Recepas Erdoganas. Jam pavyko nedidele persvara įveikti savo varžovą Kemalį Kılıçdaroğlu antrajame ture.

Dabartinio valstybės vadovo partija taip pat laimėjo parlamento rinkimus. Anksčiau "EurActiv" šaltinis NATO teigė, kad mažai tikėtina, jog R. T. Erdoganas prieš rinkimus pritars Švedijos narystei NATO. 

Dieną prieš tai JAV prezidentas Joe Bidenas telefonu kalbėjosi su Erdoganu.

Pasak Amerikos vadovo, jis pasiūlė Turkijos prezidentui sutartį dėl naikintuvų F-16 tiekimo mainais į Švedijos sutikimą įstoti į NATO.

"Aš kalbėjau su Erdoganu. Aš pasveikinau Erdoganą.

Jis vis dar nori kažką dirbti dėl F-16 lėktuvų.

Pasakiau jam, kad mes norime sudaryti sandorį su Švedija, taigi padarykime tai", - sakė J. Bidenas.

Tačiau Blinkenas sakė, kad administracija šiuos du klausimus nagrinėja atskirai. "Mūsų požiūriu, abu [klausimai] turi kuo greičiau pasistūmėti į priekį <...> - tai yra, prisijungti prie Švedijos - ir mes pasistūmėsime į priekį dėl F-16 paketo", - sakė JAV valstybės sekretorius.