Venesuelai po rinkimų išgyvenant sumaištį, Nicolas Maduro Kalėdas atkelia į spalį

61 metų N. Maduro rengiasi dirbti trečią šešerių metų kadenciją, nors opozicija tvirtina, kad jis pavogė liepos 28-ąją įvykusius rinkimus, o didelė tarptautinės bendrijos dalis ginčija jų rezultatus.

„Rugsėjis, o jau kvepia Kalėdomis, –  pirmadienį pasirodęs per televiziją pareiškė N. Maduro. – Pagerbdamas jus, būdamas dėkingas jums, ketinu paskelbti, kad Kalėdos bus atkeltos į spalio 1-ąją.“

Tačiau atrodo, kad žmonės nenori pradėti giedoti kalėdinių giesmių.

„Kalėdos turėtų būti džiaugsmo, šeimos susitikimų, vakarėlių, dovanų metas, – antradienį sostinėje Karakase sakė 57 metų biuro darbuotojas Jose Ernesto Ruizas (Chosė Ernestas Ruisas). – (Tačiau) be pinigų ir su šia politine krize, kas gali patikėti, kad bus ankstyvos Kalėdos?“

Tai ne pirmas kartas, kai 2013-aisiais Hugo Chavezą (Hugą Čavesą) prezidento poste pakeitęs N. Maduro perkelia Kalėdas.

Jis tai darė ir per COVID-19 pandemiją, bet niekada neskelbė to taip anksti. Be to, šiemet politinės nuotaikos itin įtemptos, nors N. Maduro sakė, kad šventės ateis „su taika, laime ir saugumu“.

Šįkart atrodo, kad tokiu žingsniu siekiama priversti katalikiškos šalies gyventojus pamiršti pyktį dėl rinkimų, opozicijai tvirtinant, kad tai ji juos laimėjo.

JAV ir kelios Lotynų Amerikos šalys remia Venesuelos opozicijos pareiškimą dėl pergalės ir net N. Maduro draugiškos Meksika, Kolumbija bei Brazilija atsisako pripažinti oficialius rezultatus nepamačiusios detalių balsavimo duomenų.

Venesuelos Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) sakė negalinti paskelbti šių duomenų, nes juos iškraipė programišiai, bet stebėtojai teigia, kad tokio dalyko įrodymų nėra.

Prokuratūra išdavė opozicijos kandidato į prezidentus Edmundo Gonzalezo Urrutios (Edmundo Gonsaleso Urutijos), kuris dabar slapstosi, arešto orderį dėl jo tvirtinimo, kad jis laimėjo rinkimus.

„Niekas šioje šalyje nėra aukščiau įstatymų, institucijų, kaip (...) bandė būti bailys Edmundo Gonzalezas Urrutia“, – sakė N. Maduro.

Pranešama, kad per protestus po rinkimų žuvo 25 civiliai ir du kariai, dar beveik 200 žmonių buvo sužeista, o daugiau kaip 2,4 tūkst. atsidūrė už grotų.

„Visi nerimaujame, kaip pasidėsime maisto ant stalo, kaip sumokėsime už autobusą, išleisime vaikus į mokyklą ir nusipirksime vaistų, kai jų prireiks“, – sakė Ines Quevedo (Ines Kevedo), 39 metų sekretorė ir dviejų vaikų motina.

„Nemanau, kad jie pagerins mūsų atlyginimus ar išmokės mums „aguinaldo“, – pridūrė ji, turėdama omenyje kalėdines premijas, kurias darbuotojai paprastai gauna metų pabaigoje.

Nuo 2022 metų minimalus darbo užmokestis Venesueloje nepasikeitė: 130 bolivarų per mėnesį, arba maždaug 3 eurai. Darbuotojai taip pat kas mėnesį gauna apie 36 eurų priemoką paramai maistu, o tie, kurie yra užsiregistravę valstybės išmokų sistemoje, gauna dar 80 eurų.

„Pažiūrėsime, ką reiškia šios Kalėdos“, – sakė I. Quevedo.