67 metų Januszui Raczui buvo suleisti šeši švirkštai, kurių kiekviename buvo genetinės medžiagos, skirtos skirtingai naviko daliai, kad penki milijardai jo imuninės sistemos ląstelių būtų išmokytos kovoti su vėžiu, skelbia „Sky News“.
Vakciną, kodiniu pavadinimu BNT116, pagamino „BioNTech“, naudodama tą pačią mRNA technologiją, kurios pagrindu buvo sukurta labai veiksminga vakcina nuo koronaviruso. Gydytojai teigia, kad ji veikiai daug tiksliau nei chemoterapija, todėl neturėtų sukelti tokio šalutinio poveikio sveikoms ląstelėms.
„Tai neskausminga, – po pirmos injekcijos sakė J. Raczas. – Tai daug geriau nei chemoterapija, kuri man buvo sunki.“
„Sky News“ žurnalistams buvo suteikta išskirtinė galimybė patekti į Londono universitetinio koledžo ligoninę (UCLH), kai gydytojai pradėjo pasaulinio vakcinos bandymo Jungtinėje Karalystėje etapą. Tyrime dalyvaus apie 130 pacientų, sergančių nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, o Jungtinėje Karalystėje jame dalyvaus šešios ligoninės.
„Man nesvarbu, ar aš buvau šimtasis, ar pirmasis [tyrimo savanoris], – sakė J. Raczas. – Tikiu, kad tai padės man ir kitiems žmonėms, jei vakcina bus pradėta gaminti greičiau. COVID vakcinos padėjo milijonams žmonių. Tai taip pat padės milijonams žmonių.“
Prieš susirgdamas vėžiu J. Raczas buvo labai aktyvus, įkopė į kelis kalnus ir nubėgo maratonus septyniose šalyse. Jis taip pozityviai vertina savo ateitį ir užsibrėžė tikslą per ateinančius trejus metus nubėgti Londono maratoną.
Kaip veikia naujoji vakcina
Vėžys turi nematomą apsiaustą, kuris leidžia jam pasislėpti nuo imuninės sistemos. Tačiau vakcina pažymi, kad pagrindiniai auglio komponentai kelia grėsmę, ir, kaip tikimasi, paskatins organizmą reaguoti sunaikinant vėžines ląsteles, kad ir kur jos bebūtų.
Ankstyvieji panašių vakcinų bandymai su kitais vėžiniais susirgimais davė daug vilčių, nes sumažėjo naviko dydis ir vėžio sugrįžimo rizika.
Tai pirmas kartas, kai „BioNTech“ skiepas buvo išbandytas su žmonėmis. Tyrimo metu siekiama patvirtinti, ar nėra kokių nors didelių šalutinių poveikių, ir tik tada gydytojai pradės didesnius tyrimus, kad nustatytų klinikinį veiksmingumą.
Per 12 mėnesių savanoriai gaus dešimtis dozių, kad jų imuninė sistema būtų nuolat stiprinama.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ligos forma. Dauguma, nors ir ne visi, šio vėžio atvejai yra susiję su rūkymu. Daugeliui pacientų vėžys diagnozuojamas pažengusios stadijos, kai gydymas yra mažiau veiksmingas. Šiuo metu tik maždaug ketvirtadalis jų išgyvena penkerius metus.
UCLH onkologas profesorius Siow Ming Lee, klinikinis tyrimo JK dalies vadovas, sakė, kad labai reikia naujų gydymo būdų.
„Pasaulyje nuo plaučių vėžio miršta 1,8 mln. žmonių, daugelis jų – besivystančiose šalyse, – sakė jis. – Tikimės, kad galėsime pradėti nuo pirmosios kartos mRNA vakcinos, o paskui ją taikyti likusiam pasauliui.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą