Vietoj branduolinio ginklo Rusija gali panaudoti kitokią baisią ginkluotę prieš Ukrainą?

„Iki šiol Rusijos grasinimai eskaluoti veiksmus prieš Ukrainą daugiausia buvo aiškinami kaip užslėpta nuoroda į tradicinių branduolinių ginklų panaudojimą.

Tačiau yra dar viena priemonė, kurią V. Putinas galbūt svarsto: taktinis elektromagnetinio impulso (EMP) smūgis.

Šie ginklai, skirti sukurti galingą energijos impulsą, kuris trumpam sujungia elektros įrangą, pavyzdžiui, kompiuterius, generatorius, palydovus, radijo imtuvus, radarus ir net šviesoforus.

Tai galėtų vienu smūgiu išjungti Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą bei palikti šalį be šviesos, šilumos, ryšių ar transporto“, – rašo jis leidinyje „Financial Times“.

Pasak R. Pardo-Maurerio, Rusijos valstybinės televizijos pokalbių laidose buvo išsamiai aiškinama ir net reikalaujama, kad būtų vykdomos elektromagnetinės atakos.

Vienas Rusijos pulkininkas, naudodamasis žemėlapiais ir schemomis, eteryje pademonstravo, kaip toks sprogimas virš Baltijos jūros galėtų veikti.

Taktinis branduolinis ginklas, greičiausiai būtų neveiksmingas prieš mobilų, išsklaidytą partizaninio ir įprastinio karo derinį, kurį ukrainiečiai naudoja savo teritorijai susigrąžinti.

Tačiau elektromagnetinio impulso požymis būtų ne ugnies kamuolys ir grybo debesis, o keistas elektrinis mėlynas medūzos formos rutulys, pulsuojantis tiesiai virš galvos, o po to – tyla.

Jei V. Putinas iš tiesų ketina panaudoti taktinį elektromagnetinį užtaisą, ant kortos pastatyta ne tik Ukrainos laisvė, bet ir pati karybos ateitis.

„Palyginti nedidelis branduolinis elektromagnetinis užtaisas, lengvai paleidžiamas dideliame aukštyje Rusijos hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis „Cirkon“, gali nesugriauti jokių pastatų ir nieko nenužudyti.

Tačiau jis galėtų visam laikui išjungti elektros grandines tūkstančiuose kvadratinių mylių Ukrainos teritorijos.

Beveik visa NATO sąjungininkų Ukrainoje dislokuota gynybos įranga, pavyzdžiui, radijo ryšio priemonės, GPS navigacija ir bepiločiai orlaiviai, priklauso nuo elektronikos – jei ne veikimo, tai diegimo, priežiūros ir integravimo.

Dėl išliekančio elektromagnetinio smūgio poveikio per tris mėnesius galėtų būti sunaikinta 90 proc. palydovų, esančių virš nukentėjusios zonos.

Tačiau tikėtina, kad tai turėtų įtakos ir Rusijos informacinėms operacijoms ant žemės“, – rašo buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas.

Toliau jis prognozuoja galimas pasekmes, pavyzdžiui, Chersone taktinis elektromagnetinis smūgis galėtų išjungti regiono užtvankų valdymo sistemas, užkimšti greitkelius ir tiltus kilometrais neveikiančių transporto priemonių ir priversti civilius gyventojus kovoti dėl maisto ir šilumos.

Po sėkmingo EMP smūgio Ukrainai tektų nutraukti kovas ir papildyti sugriautą arsenalą.

Tuo tarpu V. Putinas galėtų atnaujinti ir papildyti savo pajėgas ir per pavasario puolimą užimti naujai ištuštėjusias teritorijas.

„Didžiausią nerimą kelia tai, kad Rusijos ir NATO požiūriai į šiuos ginklus yra tokie skirtingi, – teigia ekspertas. – Pagal Rusijos karinę doktriną elektromagnetinio poveikio smūgiai yra informacinio, kibernetinio ir elektroninio karo, o ne branduolinio karo atmaina.

Tai sumažina reikalavimų kartelę ir gali dar labiau gundyti panaudoti V. Putino generolus.“

Galiausiai R. Pardo-Maureris siūlo tam pasiruošti: „Pirma, turime perspėti Rusiją, kad EMP smūgis prieš Ukrainą – net jei jis būtų lokalus – peržengtų branduolinės energijos slenkstį ir sukeltų kolektyvinės gynybos atsaką iš NATO pusės.“

Antra, Vakarai turėtų padėti Ukrainos kariuomenei pasirengti, nes EMP smūgį galima išgyventi: „Turėtume padėti jiems rengti tiesiogines EMP pratybas, kuriose dalyvautų civilinės valdžios institucijos.

Ukrainos žmonės turi būti mokomi, kaip sušvelninti ir įveikti tokį išpuolį, įskaitant analoginių radijo imtuvų, žibintuvėlių ir baterijų atsargų kaupimą.“

„Galiausiai turime iš naujo apsvarstyti savo tikslus. Jei V. Putinas iš tiesų ketina panaudoti taktinį elektromagnetinį užtaisą, ant kortos pastatyta ne tik Ukrainos laisvė, bet ir pati karybos ateitis.

Jei pasiduosime Kremliaus branduoliniam šantažui, kyla pavojus, kad kitos šalys paseks jo pavyzdžiu: Kinija ir Šiaurės Korėja jau turi EMP pajėgumų.

Padėtis Ukrainoje yra tarsi rakto skylutė, pro kurią galima pažvelgti į potencialiai pavojingesnę ir neaiškesnę ateitį.

Negalime sau leisti pralaimėti šios kovos“, – apibendrino R. Pardo-Maureris.

alfa.lt