Vietų nebeliko: „airBaltic“ neįleido paauglės į lėktuvą ir paliko ja vieną svetimame mieste

Liepos 30 d., Londonas, Gatviko oro uostas, 15.00 val. 

Suaugęs vyras - vienos estų šeimos draugas - atvežė ten jų dukrą, šešiolikmetę Anną, ir tyliai paliko ją prie įėjimo į kontrolę. 

Mergaitė turėjo viena skristi namo į Taliną.

Laikas buvo dieninis, iki skrydžio 17.50 val. dar buvo likusios beveik trys valandos, todėl nebuvo pagrindo nerimauti.

Pasiekusi reikiamus vartus, Ana prisijungė prie bendros keleivių, besiruošiančių įlipti į lėktuvą, eilės.

„Stovėjau eilėje kaip ir visi“, - dabar pasakoja mergina. - Kai priėjau prie registracijos stalo, stiuardesė paėmė mano asmens dokumentą ir bilietą, pyptelėjo ir pasakė - prašau kol kas pasitraukti į šalį. Ir - jokių paaiškinimų“.

Ana paklusniai žengė į šalį ir stebėjo, kaip žmonės netrukdomi praeina į lėktuvą. 

Visa eilė jau buvo įėjusi į vidų, o mergina vis dar stovėjo prie prekystalio, nesuprasdama, kas vyksta.

Pagaliau jai buvo suteikta galimybė paaiškinti, kas vyksta. 

Skrydis buvo perpildytas, parduota daugiau vietų, nei jų buvo salone, tikintis, kad ne visi keleiviai atvyks. 

Tačiau jie pasirodė visi. 

Tai reiškia, kad kažkas turi likti ir skristi rytoj. 

Oro bendrovės „airBaltic“ darbuotojai nusprendė, kad tai turėtų būti Ana.

Mergina verkė ir sakė, kad jai 16 metų ir ji bijo likti viena oro uoste. 

Ji paskambino savo tėvui, kuris taip pat bandė įtikinti darbuotoją leisti dukrai skristi. 

Be to, tikėdamasis, kad „airBaltic“ darbuotojai pasigailės, jis pasitikėdamas jiems pasakė, kad mergaitė iš tikrųjų keliauja į laidotuves, nors to dar nežinojo: mirė jos senelis.

Tačiau „airBaltic“ darbuotojai parodė visišką abejingumą. 

Jie nebandė surasti suaugusio keleivio, kuris sutiktų užleisti vietą mergaitei, skridusiai po dienos (už tai, beje, priklauso kompensacija).

Anai buvo suteiktas 18 svarų sterlingų vertės maisto kuponas ir rezervuotas viešbutis, į kurį ji dar turėjo nuvykti. 

Kelionės kuponas jai nebuvo suteiktas.

Susirūpinę tėvai, kurie blaškėsi Taline, nežinodami, kaip padėti savo vaikui, internete susirado viešbutį, perskaitė atsiliepimus ir padarė išvadą, kad nepilnametei mergaitei ten būti nesaugu. 

Jie užsakė ir sumokėjo už kitą viešbutį, į kurį mergaitė keliavo taksi (gerai, kad turėjo pakankamai pinigų susimokėti).

Ji buvo išsiųsta namo tik kitą dieną - jungiamuoju skrydžiu į Berlyną. 

O Taliną ji pasiekė tik vakare. Taigi vien paauglės kelionė truko daugiau nei parą, o to jos tėvai nesitikėjo.

Įdomu tai, kad jei kas nors parduoda du bilietus į tą pačią vietą koncerte, vadinasi, yra sukčiai. 

Tačiau kai tą patį daro oro linijų bendrovės, tai laikoma teisėtu dalyku, ir ES reguliavimo institucijos tam neprieštarauja. 

Nors vartotojo teisės pažeidžiamos lygiai taip pat (ir vartotojas praranda daug daugiau).

Taigi „airBaltic“ darbuotojai turi teisę nukelti keleivio skrydį į kitą dieną, nors jis sumokėjo už skrydį jo pasirinktą dieną. 

Tačiau ar jie turi teisę tai daryti, kai tai yra nepilnametis keleivis, keliaujantis be palydos? 

Nežinome, kaip vadinasi vaikų teises Estijoje ginanti organizacija.

Bet ji tikrai turėtų užduoti sau šį klausimą.

Šaltinis:press.lv