Weberis: „dronų sienos“ projektas nesidubliuoja su NATO iniciatyvomis, europiečių įsitraukimas būtinas

„Transatlantiškumas yra mūsų saugumo pagrindas, čia nėra jokios abejonės. Bendra veikla kuria Europos pridėtinę vertę. 

Pavyzdžiui, jei vykdysime visų investicijų, reikalingų „Rytų Europos skydui“, viešuosius pirkimus, vystysimės kartu technologiškai, sutaupysime mokesčių mokėtojų pinigus“, – žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė M. Weberis.

„Tai yra vienas aspektas, kodėl europiečių įsitraukimas yra būtinas“, – pridūrė jis.

Pasak jo, investicijos į „dronų sienos“ projektą yra ekonomiškai naudingos ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių mokesčių mokėtojams. Be to, pažymėjo europarlamentaras, saugus rytinis Europos flangas reiškia saugumą ir visam žemynui.

„Visos likusios Europos interesas yra būti apsaugotai pačioje pirmoje linijoje“, – akcentavo M. Weberis.

Kasčiūnas: tai atitinka NATO tikslus

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), kurie priklauso ELP politinių jėgų šeimai, pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Europos vystomos saugumo iniciatyvos atitinka NATO tikslus.

Politikas taip pat pabrėžė, kad „dronų sienos“ projektas skatina Aljansą peržiūrėti ir savo gynybos koncepcijas, tokiu būdu prisitaikant prie pasikeitusių grėsmių. 

„NATO taip pat turi adaptuotis prie naujos realybės, prie naujosios kartos gynybos. Kas man patinka su „dronų sienos“ idėja, tai kad tai stumia NATO peržiūrėti savo koncepcijas ir prisitaikyti prie naujosios realybės“, – komentavo L. Kasčiūnas.

M. Weberis tiki, kad Europa pasiryžusi ginti savo gyvenimo būdą

Nepaisant to, kad Europoje ne visos šalys sutaria, kokie turėtų būti atsakomieji veiksmai į Rusijos provokacijas, M. Weberis yra įsitikinęs, kad išaušus dienai X visos valstybės gins rytinį flangą kartu.

„Aš tikrai tikiu, kad Europa liks kartu“, – sakė jis.

Pasak jo, Estijoje įvykę incidentai, rusiškų dronų įsiveržimas į Lenkijos oro erdvę ir sąjungininkų atsakas į šias provokacijas rodo, kad europiečiai yra pasiryžę gintis. Tačiau, pabrėžė europarlamentaras, būtina reaguoti ir į vidines šalių populizmo grėsmes.

„Europa turi tęsti šį kelią, nes populizmas, kraštutinė dešinė auga visoje Europoje. Mes matome Viktorą Orbaną, matome, kas vyksta Prancūzijoje su Le Pen, Vokietijoje matome augančią „AfD“. Tai yra grėsmė“, – akcentavo M. Weberis.

„Štai kodėl Lietuvos balsas yra svarbus – eiti į Europą, į Italiją, Ispaniją ir pasakoti apie savo patirtį, apie savo patirtį komunistiniame režime“, – pridūrė jis.

Trečiadienį pranešta, kad ES, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos, nori, jog nauja apsaugos nuo bepiločių orlaivių sistema būtų sukurta ir pradėtų veikti iki 2027 m. pabaigos.

ES vadovė Ursula von der Leyen praėjusį mėnesį pirmą kartą paragino sukurti „dronų sieną“ ir taip pasipriešinti Maskvai – taip ji teigė praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO naikintuvai Lenkijoje numušė keletą nepilotuojamųjų skraidyklių iš Rusijos.

ES kol kas nepateikė konkrečios sąmatos, kiek, jos nuomone, kainuotų toks bepiločių orlaivių projektas.

ELTA primena, kad šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų. 

Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai. 

Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją.