Yra maniakų, kuriems patinka žudyti, - rusų perbėgėlis pasakojo apie savo buvusį dalinį, kaltinamą karo nusikaltimais

"Mačiau, kaip jie bėgo, tada sužinojau, kad jie buvo prievartautojai. Jie išprievartavo motiną ir dukrą", - sakė jis.

Jų vadai, pasak A. Čibrino, gūžčiojo pečiais, sužinoję apie išprievartavimus.

Pasak jo, įtariami prievartautojai buvo sumušti, tačiau už savo nusikaltimus niekada nebuvo iki galo nubausti.

"Jie niekada nebuvo įkalinti. Tik atleisti iš darbo. Tiesiog taip: "Eikite! Jie tiesiog buvo atleisti iš karo. Štai ir viskas."

Čibrinas yra buvęs karys iš Rusijos Jakutsko miesto, kuris sako tarnavęs 64-ojoje atskirojoje gvardijos motorizuotųjų šaulių brigadoje - liūdnai pagarsėjusiame Rusijos kariniame dalinyje, kaltinamame karo nusikaltimais per puolimą Bučoje, Borodiankoje ir kituose miestuose bei kaimuose į šiaurę nuo Kijevo.

Rugsėjo mėnesį jis dezertyravo iš Rusijos kariuomenės ir per Baltarusiją bei Kazachstaną pabėgo į Europą.

Balandžio mėnesį Ukrainos gynybos ministerija Čibrino brigados karius pavadino karo nusikaltėliais po to, kai pasitraukus Rusijos pajėgoms iš Kijevo srities buvo aptiktos masinės kapavietės su nužudytais civiliais gyventojais ir gatvėse gulinčiais lavonais.

Čibrino kariniai dokumentai, kuriuos matė CNN, rodo, kad jo vadas buvo Azatbekas Omurbekovas, 64-ajai atskirajai gvardijos motorizuotųjų šaulių brigadai vadovaujantis karininkas.

A. Omurbekovui, vadinamam "Bučos mėsininku", Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė taiko sankcijas.

Jungtinės Valstijos sankcijas taiko visai brigadai.

Kremlius neigė bet kokį savo dalyvavimą masinėse žudynėse, kartu pakartodamas nepagrįstus teiginius, kad civilių kūnų nuotraukos yra suklastotos.

Kilus pasipiktinimui visame pasaulyje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė šiam daliniui garbingą karinį vardą ir gyrė jį už "didvyriškumą" ir "drąsius veiksmus".

Čibrinas sakė, kad tariamo didvyriškumo jis nematė, tačiau matė daugybę nusikaltimų.

Kalbėdamas CNN vienoje Europos šalyje, kurioje jis paprašė prieglobsčio, jis išsamiai išdėstė kai kuriuos nusikaltimus, kurių liudininku jis sako buvęs, ir sakė, kad būtų pasirengęs liudyti prieš savo dalinį tarptautiniame baudžiamajame teisme.

Jis tvirtina, kad pats jokių nusikaltimų nepadarė.

"Nemačiau žmogžudysčių, bet mačiau bėgančius prievartautojus, kuriuos persekiojo (aukštesnio rango būrio nariai), nes jie įvykdė išžaginimą", - sakė jis.

Jis taip pat sakė, kad dalinys turėjo "tiesioginį įsakymą nužudyti" visus, kurie dalijosi informacija apie dalinio pozicijas, nesvarbu, ar tai būtų kariškiai, ar civiliai.

V. Čibrinas neabejoja, kad Rusija galiausiai pralaimės karą prieš Ukrainą, bet tik tada, kai bus prarasta dar daug gyvybių.

"Nes Rusija nesustos, kol nebus pralieta daug kraujo, kol visi žus. Kareiviai jiems yra patrankų mėsa. Jie jų negerbia", - sakė jis.

Iš arti matęs kovas, jis sakė, kad Rusijos karių turima įranga neprilygsta ginklams, kuriais gali naudotis Ukraina.

Jis sako, kad nors Ukraina iš savo Vakarų sąjungininkų gauna pažangiausią ginkluotę, Rusijos kariuomenė remiasi sovietų laikų įranga, naudota devintojo dešimtmečio kare Afganistane.

"Žinoma, Rusija pralaimės. Nes visas pasaulis remia Ukrainą.

Manyti, kad jie (rusai) laimės, yra kvaila", - sakė jis.

"Jie manė, kad užims Kijevą per tris dienas. Kokia dabar [karo] diena? Ar 260-oji? Jie manė, kad atvyks į Ukrainą ir bus sutikti su gėlėmis.

Bet jiems buvo pasakyta, kad jie eitų į š***ą, ir į juos buvo mėtomi Molotovo kokteiliai".

Nikitos Čibrino kariniai dokumentai.

Jie mums melavo

Pasak N. Čibrino, jo būrio vyrai taip pat buvo itin prastai pasirengę kovai.

Jis sakė, kad jo padalinio apmokymus sudarė tai, kad vadai jiems davė ginklą, taikinį ir 5 000 kulkų.

"Toliau šaudykite, o tada galėsite eiti. Niekas nieko nedarė. Nebuvo jokių tikrų mokymų.

Iki tol dirbau su kompiuteriu, biure, dirbau žoliapjove..." - sakė jis.

Mokymų trūkumas tapo akivaizdus atsidūrus Ukrainoje.

Pasak jo, tie patys vyrai, kurie prieš išvykdami gyrėsi esantys "kaip Rembo", grįžo palūžę.

"Tie, kurie sakė, kad lengvai šaudys ukrainiečius, grįžę iš fronto linijos... jie net negalėjo su manimi susikalbėti.

Jie matė karą, matė pralaimėjimą, matė, kaip žudomi jų bendražygiai, matė lavonus. Jie suprato - bet negalėjo pabėgti".

Jis sakė, kad daugelis vyrų buvo prastai apmokyti ir dauguma nežinojo, kur jie eina.

"Tai buvo didelis melas. Tai buvo kariniai mokymai su Baltarusijos kariuomene. Ir jie mums melavo.

Vasario 24 d. jie tiesiog pasakė, kad visi eis į karą", - sakė A. Čibrinas ir pridūrė, kad iš pradžių atsisakė vykti.

"Pirmas dalykas, kurį pasakiau, buvo: "Vade, aš nenoriu eiti į karą", o jis pasakė: "Ei tu, tu turėsi didelių problemų, tu pateksi į kalėjimą ir tavo šeima turės didelių problemų"... ir jis mane užpuolė, įsodino į specialų automobilį ir uždarė duris.

Aš negalėjau atidaryti [jos] iš vidaus.

Taip aš patekau į Ukrainą".

Čibrinas Ukrainoje praleido keletą mėnesių, su pertraukomis.

Kai kovo pabaigoje 64-oji atskiroji gvardijos motorizuotųjų šaulių brigada po nepavykusio puolimo į šiaurės vakarus nuo Kijevo pasitraukė iš srities į šiaurės vakarus nuo Kijevo, jis ir jo dalinys grįžo į Baltarusiją.

Jis sakė, kad patyrė nugaros traumą ir buvo nuvykęs į karinę ligoninę Rusijoje, tačiau gegužės mėn. buvo priverstas grįžti į Ukrainą.

Šį kartą jis buvo išsiųstas į Charkovo sritį rytų Ukrainoje, o vėliau kurį laiką praleido miškuose aplink Iziumą.

Būtent tada jis pagaliau rado galimybę pabėgti, sakė jis. Jis pastebėjo, kad kitų dalinių vadai sunkvežimiu išvažiuoja iš srities į Rusiją, ir įšoko į jį.

"Įšokau į sunkvežimio kėbulą ir matau, va, kiti vaikinai, taip pat išvykstantys iš Ukrainos.

O jie sako, kad mes nenorime kariauti, sumokėjome vadui pinigus (už važiavimą). Ir aš laukiu ir laukiu, ir tada mes jau esame netoli Rusijos sienos, automobilis sustoja, vaikinai iššoka ir aš taip pat iššoku.

Aš einu prie Rusijos sienos ir sakau, kad man reikia medikų pagalbos", - sakė jis.

Grįžęs į Rusiją Čibrinas pasakojo, kad beveik mėnesį praleido ligoninėje, didžiąją laiko dalį buvo prikaustytas prie lovos dėl baisių nugaros skausmų.

Tačiau jis sakė, kad negalėjo gauti tinkamo gydymo. "Jie pasakė, kad jei noriu vykti į specialią sanatoriją, turiu pasirašyti dokumentą, kad grįžtu į karą", - sakė jis.

Atsisakydamas pasirašyti Čibrinas sakė, kad ruošėsi pateikti dokumentus, kad jo karinė sutartis būtų nutraukta, kai Rusijos vyriausybė rugsėjį paskelbė dalinę mobilizaciją.

"Ir mano draugai man pasakė, kad man reikia slėptis.

Tau reikia susirasti vietą ir pasislėpti, tavo kontraktas nebus atšauktas dėl mobilizacijos, - sakė jis.

Žinodamas, kad jam reikia kuo toliau pabėgti iš tolimųjų rytų Chabarovsko miesto, kur buvo dislokuotas, Čibrinas pirmiausia pabėgo per visą Rusiją į Sankt Peterburgą, o tada traukiniu nuvyko į Baltarusiją.

Ten jam pavyko susirasti tarpininką, kuris padėjo patekti į Kazachstaną, iš kur jis galiausiai atvyko į dabartinę savo buvimo vietą.

Dabar jis pasiryžęs kalbėti apie įvykius Ukrainoje, kurių liudininku tapo, ir net parašė antikarinę dainą. "Šimtai sielų, šimtai prarastų žmonių kūnų.

Šimtai motinų be vaikų", - skamba dainos priedainis.