Į Žemę nukreipta tokia milžiniška Saulės dėmė, kad buvo matoma net iš Marso

Saulės dėmių grupė yra daugiau nei 15 kartų didesnė už Žemės skersmenį.

aulės dėmė yra tokia didelė, kad ją galima pamatyti iš Žemės be sudėtingos stebėjimo įrangos.

Tereikia užsidėti sertifikuotus užtemimo akinius ir pažvelgti aukštyn! 

Saulės dėmės - tai tamsūs, vėsesni regionai Saulės paviršiuje, kuriuose gali kilti tokie erupciniai sutrikimai kaip Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai (CME) - dideli Saulės plazmos ir magnetinio lauko išsiskyrimai. 

Pagal Saulės paviršiuje matomų dėmių dažnumą ir intensyvumą galima nustatyti Saulės aktyvumo lygį tam tikru 11 metų Saulės ciklo metu, kurį lemia Saulės magnetinis laukas.

Artėjant Saulės aktyvumo maksimumui, t. y. didžiausiam aktyvumo lygiui, vis dažniau atsiranda tokių dėmių, kaip AR3576.  

Saulės dėmė AR3576 Saulės paviršiuje matoma kaip didelė tamsiai oranžinė dėmė./  NASA

Magnetiniu požiūriu sudėtingoje Saulės dėmėje jau spragsi M klasės saulės žybsniai, o Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) prognozės numato, kad ši dėmė gali kelti X klasės - galingiausio Saulės žybsnių tipo - grėsmę. 

Saulės žybsniai kyla, kai Saulės atmosferoje susikaupia magnetinė energija ir išsiskiria intensyviu elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniu.

Pagal dydį jie skirstomi į grupes, pažymėtas raidėmis, o X klasė yra pati galingiausia.

Toliau yra M klasės žybsniai, kurie yra 10 kartų mažesni už X klasės žybsnius, tada C klasės, B klasės ir galiausiai A klasės žybsniai, kurie yra per silpni, kad reikšmingai paveiktų Žemę.

Kiekvienoje klasėje skaičiai nuo 1 iki 10 (ir daugiau, jei tai X klasės žybsniai) žymi santykinį žybsnio stiprumą.

Masyvi Saulės dėmė AR3576, matoma iš "Perseverance Rover" marsaeigio Marso paviršiuje

Kai Saulės žybsniai pasiekia Žemę, jie gali sutrikdyti mūsų magnetosferą ir sukelti geomagnetines audras, kurios savo ruožtu gali sukelti stulbinančius poliarinius žiburius arčiau ekvatorinių regionų, nei paprastai būna ramiomis sąlygomis. 

Saulės ir kosmoso orų mokslininkai atidžiai stebi Saulę, nes energingi Saulės žybsniai ir CME gali sukelti problemų palydovams kosmose ir net elektroninėms technologijoms Žemėje. 

NOAA Kosminių orų prognozių centro mokslininkai kasdien analizuoja Saulės dėmių regionus, kad įvertintų grėsmes.

Belgijos karališkojoje observatorijoje veikiantis Pasaulinis Saulės dėmių indekso ir ilgalaikių Saulės stebėjimų duomenų centras taip pat stebi Saulės dėmes ir fiksuoja Saulės ciklo pakilimus ir nuosmukius, kad galėtų įvertinti Saulės aktyvumą ir pagerinti kosminių orų prognozes. 

NASA taip pat turi kosminių aparatų parką, bendrai vadinamą Heliofizikos sistemų observatorija (HSO), skirtą Saulei ir jos įtakai Saulės sistemai, įskaitant kosminių orų poveikį, tirti. 

Šaltinis: space.com