Apie tai pranešė leidinys „Live science“.
Vandenynų rūgštėjimas yra sukeltas jų sugeriamų apie 30 % CO2 išmetamųjų teršalų, kurie vandenyje sudaro anglies rūgštį ir padidina vandenilio jonų koncentraciją, didindami rūgštingumą.
Tai sumažina karbonatinių jonų, reikalingų jūriniams organizmams – koralams, moliuskams, planktonui – savo skeletams ir kiautoms formuoti, kiekį.
Tyrimas parodė, kad 2020 m. vandenynų rūgštingumas pasiekė 20 % (atsižvelgiant į paklaidą), o tai yra kritinė riba, anksčiau pasiūlyta kaip viršutinė saugaus lygio riba.
Anksčiau 2023 m. vertinimas buvo šiek tiek žemesnis – 19 %, tačiau dabar atsižvelgta į naujus matavimus ir kompiuterinį modeliavimą, patvirtinančius gilesnius pokyčius, ypač vandenyse, esančiuose giliau nei 100 metrų.
Apie 40 % paviršinių vandenų viršijo rūgštėjimo ribą, o vandenyse iki 200 metrų gylio šis rodiklis padidėja iki 60 %.
Tai ypač svarbu, nes dauguma jūrų rūšių gyvena ne tik paviršiuje, bet ir gilesniuose sluoksniuose.
Plymuto jūrų laboratorijos mokslo direktorius Styvas Vidikombas (Steve Widdycomb) pažymėjo, kad vandenynų rūgštėjimas yra „lėtai veikianti bomba“ jūrų ekosistemoms ir pakrančių ekonomikoms, nes jis veda prie kritiškai svarbių buveinių praradimo.
Rūgštingumo padidėjimas susijęs su žmogaus pramonine veikla, ypač intensyviu iškastinio kuro deginimu, dėl kurio didėja CO2 koncentracija atmosferoje ir, atitinkamai, vandenynuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą