Žiniasklaida: Rusijos ekonominė padėtis nekontroliuojama, Maskva turi didelių problemų

Karo ir sankcijų apimta Rusijos ekonomika ir toliau praranda stabilumą, rašo „Neue Zürcher Zeitung“. 

Kremliaus politika, kuria siekiama užtikrinti gynybinę gamybą gyventojų gerovės sąskaita, kelia rimtą stagfliacijos - didelės infliacijos ir ekonominės stagnacijos derinio - grėsmę.

Gruodžio mėnesį Rusijos centrinis bankas netikėtai paliko pagrindinę palūkanų normą 21 % - aukščiausią nuo amžiaus pradžios. 

Nors analitikai tikėjosi, kad ji bus padidinta siekiant kovoti su infliacija, kuri per metus viršijo 9 procentus, šis sprendimas buvo paaiškintas didėjančiu įmonių ir pareigūnų spaudimu. 

Didelės paskolų palūkanų normos dusina įmones, verčia jas įsiskolinti, o karo išlaidos iš civilinio sektoriaus atima išteklius.

Didėjanti infliacija ir silpnėjantis rublis

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valiuta smarkiai nuvertėjo, o dėl sankcijų ir ekonominės izoliacijos išaugo importo kainos. 

Dolerio ir euro kursas pasiekė aukščiausią vertę nuo 2022 m. kovo mėn., todėl brangsta prekių importas.

 Analitikų vertinimu, 2025 m. infliacija išliks didesnė nei 8 proc. ir bus gerokai didesnė nei anksčiau skelbta prognozė.

Iš tikrųjų kainos gali augti dar sparčiau, nei oficialiai skelbiama.

Tai patvirtina infliacijos ir pagrindinės normos neatitikimą, kuris mažina statistikos patikimumą.

2024 m. Rusijos BVP augo 4 %, tačiau analitikai tikisi, kad 2025 m. jis sulėtės iki 1,5 %. Pagrindinis augimo variklis - gynybos produkcija - pasiekė savo ribą. Naujų kovinių mašinų pagaminama mažiau nei remontuojama senosios įrangos.

Tačiau Kremlius neketina mažinti karinių išlaidų, nepaisant silpnėjančios ekonomikos. 

Šalies finansiniai rezervai, nors ir mažėja, vis dar yra pakankami einamosioms išlaidoms padengti. 

Tai didina nuogąstavimus, kad Rusijos valdžia ir toliau ignoruos ekonomikos krizės signalus, siekdama karinės avantiūros.

Artėja stagfliacija

Rusijos ekonomikos modelis tampa vis labiau netvarus. Brangios paskolos, dėl mobilizacijos ir migracijos atsirandantis darbo jėgos trūkumas ir gynybos išlaidų prioritetas veda šalį į stagfliaciją. 

Silpnėjantis rublis ir mažos naftos kainos dar labiau didina problemas.

Užuot investavęs į ilgalaikius projektus ar modernizaciją, Kremlius ir toliau leidžia lėšas karui palaikyti. 

Tuo tarpu rusai susiduria su augančiomis būtiniausių prekių kainomis ir stagnuojančiomis pajamomis, o tai dar labiau didina jų nepasitenkinimą.

2025 m. Rusijos ekonomika įžengia į 2025 m. su rimtomis struktūrinėmis problemomis, kurias sukėlė karinė politika ir sankcijos. 

Piliečių gerovė aukojama karo mašinai išlaikyti, o augimo perspektyvos tampa vis labiau miglotos. Tačiau, nepaisant ekonominių sunkumų, 

Kremlius ir toliau daugiausia dėmesio skiria savo kariniams tikslams, palikdamas gyventojus kentėti dėl pasekmių.