Vakarų kariniai ekspertai įspėja, kad ši teritorija, besidriekianti apie 100 km palei Lietuvos ir Lenkijos sieną, tarp Baltarusijos rytuose ir Rusijos anklavo Kaliningrado vakaruose, greičiausiai būtų vienas pirmųjų Rusijos prezidento taikinių, jei jis nuspręstų karą Ukrainoje paversti kinetine konfrontacija su NATO.
Pažvelgę į ją to nesužinosite - ir tai, sako Rytų Europos pareigūnai, siekiantys atkreipti dėmesį į Vakarų karinio aljanso pažeidžiamumą rytuose, yra problemos esmė.
Druskininkams, maždaug 12 000 gyventojų turinčiam miestui, nėra svetima nei Rusija, nei Europos istorijos vingiai,
1837 m. caras Nikolajus I miestą paskelbė oficialiu kurortu Rusijos valstybės tarnautojams, o nuo to laiko mineralinių vandenų turtingas miestas traukė lankytojus iš visos Vidurio ir Rytų Europos, net ir tada, kai užkariautojų armijos - Prūsijos, Lenkijos, Rusijos, Sovietų Sąjungos - keitė regiono kontrolę.
Šaltojo karo metais kurortas buvo mėgstama sovietų atostogų vieta.
Šiandien čia yra viena didžiausių pasaulyje uždarų sniego arenų ir sudėtingas vandens parkas.
Ir kol iki karo Ukrainoje jis buvo pasiekiamas rusams, jie, kartu su baltarusiais sudarė didžiausią lankytojų dalį.
Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie vietiniai gyventojai realistiškai vertina invazijos perspektyvas.
"Mes negyvename toje baimėje", - neseniai popietę sakė 22 metų Danukas, užaugęs Druskininkuose. "Jei tai įvyks, taip, žmonės susimąstys, bet dabar to tikrai nėra".
Danukas, kuris prašė nenaudoti jo vardo ir pavardės, kad būtų apsaugotas jo privatumas, sakė esąs įsitikinęs, kad NATO apgins Lietuvą, 2,8 mln. gyventojų turinčią šalį.
Jei taip neatsitiks, jis "tiesiog išvyks iš šalies", sakė Danukas ir pridūrė, kad kariuomenė "nėra jo reikalas".
Neseniai nuvykęs vienišu pušynais apsodintu keliu prie sienos su Baltarusija, esančios vos už 10 kilometrų nuo miesto centro, Danukas prasitarė, kad būtų protinga susikrauti lagaminą.
Pasienio postas, vienas iš dviejų netoli miestelio, buvo uždarytas ir apleistas, niekur nesimatė nei kareivių, nei pasieniečių.
Tiesą sakant, per visą dieną trukusią kelionę per Suvalkų koridoriaus Lietuvos pusę, kaimišką kraštovaizdį su mažais ūkiais, banguojančiais laukais ir miškais, reporteris nematė nė vieno karinio automobilio ar kareivio.
"Bendruomenė pasitiki Lietuvos kariuomene ir NATO bei jų gebėjimu užtikrinti saugumą", - rašytiniame pareiškime teigė miesto administracija (meras buvo išvykęs atostogų).
Ramūnas Šerpetauskas, vadovaujantis Lietuvos šaulių sąjungos vietinei kuopai, sakė, kad Lietuvos rytų fronte kol kas viskas ramu.
Nors jis sakė nesitikintis, kad Rusija ką nors bandys daryti, kol ji turi daug darbo Ukrainoje, jis pridūrė, kad jis ir jo bendražygiai stebi padėtį pasienio regione, o Suvalkų koridorių vadina Lietuvos "Achilo kulnu".
"Kai kas mano, kad nėra prasmės mus pulti, bet reikia pažymėti, kad tai yra tiesioginis sausumos kelias į Kaliningradą", - sakė jis. "Jei jiems pavyks įveikti Ukrainą, gali būti, kad kitas smūgis kris būtent čia".
Naujausias priminimas apie tai, kokiu įtemptu lynu Vilnius eina su Maskva, atėjo savaitgalį, kai Lietuvos geležinkeliai pareiškė, kad, siekdami laikytis Europos sankcijų, nebeleis per šalies teritoriją iš Baltarusijos į Kaliningradą tranzitu gabenti tam tikrų prekių, įskaitant anglį, metalus ir statybines medžiagas.
"Manome, kad tai rimčiausias pažeidimas", - sakė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas, reaguodamas į šį žingsnį, kuris, pasak jo, paveiks iki pusės Rusijos eksporto į eanklavą.
Baltijos šalys bus kitos
Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sakė, kad pavadinimą "Suvalkų koridorius" sugalvojo likus kelioms minutėms iki susitikimo su tuometine Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen 2015 m., siekdamas sukelti nerimą dėl skylės Vakarų gynyboje.
Nerimaujama, kad konflikto su Vakarais metu Rusija gali vienu metu įsiveržti į koridorių ir iš rytų, ir iš vakarų, taip atribodama Europos Sąjungos Baltijos šalis nuo jų sąjungininkių pietuose.
"Tai didžiulis pažeidžiamumas, nes įsiveržimas atkirstų Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo likusios NATO dalies", - sakė T. Ilvesas.
Toks žingsnis taip pat iš karto sukeltų Maskvos ir branduolinių ginklų turinčių NATO narių susidūrimą, o pasaulis atsidurtų ant pasaulinės konfrontacijos slenksčio.
T. H. Ilveso perspėjimas buvo reakcija į prieš metus Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tačiau po naujausios V. Putino invazijos į Ukrainą jo pražūties scenarijus įgavo naują aktualumą.
Lygiai taip pat, kaip V. Putinas bando sukurti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, užėmęs Suvalkų koridorių, pavadintą žymaus miestelio Lenkijos sienos pusėje vardu, galėtų sujungti Rusijos karius Kaliningrade, pagrindiniame Rusijos forposte, su jos de facto protektorate Baltarusijoje dislokuotais kariais.
Kaliningrade Rusija yra sukaupusi didžiulę karinę bazę, apimančią branduolinius ginklus, Baltijos laivyną ir dešimtis tūkstančių karių.
(Beveik 1 mln. gyventojų turintis anklavas iki Antrojo pasaulinio karo buvo Vokietijos teritorija, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo vadinama Karaliaučiumi.
Po karo Sovietų Sąjunga atėmė iš Vokietijos regiono kontrolę, pervadino jį Kaliningradu ir ištrėmė vokiečių gyventojus).
Nors nėra pagrindo manyti, kad puolimas yra neišvengiamas, atrodo, kad Rusijos lyderiui patinka versti Vakarus spėlioti, koks bus kitas jo žingsnis.
Anksčiau šį mėnesį jis gyrė Petro I imperinius žygdarbius ir pareiškė, kad "šalis yra arba suverenas, arba kolonija", o tai mažai nuramino Baltijos šalis.
Praėjusią savaitę buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, valdant V. Putinui, įpylė dar daugiau alyvos į ugnį, prognozuodamas, kad "Baltijos šalys bus kitos", jei Ukraina žlugs.
Numatomas Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO dar labiau padidino įtampą tarp Rusijos ir Aljanso.
Dviejų Skandinavijos šalių prisijungimas gali apsunkinti Rusijos galimybes atplėšti Baltijos šalis nuo likusios Aljanso dalies, tačiau tai taip pat pavers Baltijos jūrą tuo, ką kai kas vadina NATO ežeru, o tai galbūt dar labiau paskatins Maskvą statyti tiltą į Kaliningradą.
Švedijos ir Suomijos įsijungimas į NATO daro Rusijos žingsnį "mažiau tikėtiną, bet tai nereiškia, kad jis negalimas", - sakė Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro, Vilniuje įsikūrusio analitinio centro, direktorius.
Baltarusijoje, kuriai V. Putinas pastaruoju metu daro vis didesnę įtaką, Rusijos kariuomenė neseniai panaudojo oro bazes ir kitą karinę infrastruktūrą puolimui prieš Ukrainą.
JAV generolas Hodžesas sakė abejojantis, ar Rusija, kuriai sunkiai sekasi Ukrainoje, kol kas galėtų sutelkti pajėgumus, reikalingus Baltijos šalims pulti.
Tačiau jis sakė, kad NATO būtina pasinaudoti šia galimybe ir pasirengti blogiausiam, be kita ko, sustiprinti Baltijos šalių priešlėktuvinę gynybą ir užtikrinti geresnę vietos pajėgų ir likusių aljanso šalių integraciją.
Jis sakė, kad galėtų įsivaizduoti sistemą su "rotuojamu nuolatiniu NATO pajėgų buvimu" regione, panašiai kaip JAV veikia Pietų Korėjoje.
Kitas svarbus regiono gynybos veiksnys yra Lenkija, turinti didžiausią regione kariuomenę.
Istoriniai lenkų ir lietuvių ginčai Suvalkų koridoriuje dėl kalbos ir tautinių mažumų teisių abiejose sienos pusėse paskatino spėliones, kad V. Putinas gali panaudoti šią įtampą savo naudai, panašiai kaip savo taktiką Donbase, kur jam pavyko panaudoti prorusiškas nuotaikas separatistiniam judėjimui išjudinti.
Tai dar neįvyko. Pasak Lenkijos vyriausiojo kariuomenės vado generolo Raimundo Andžeščako (Rajmund Andrzejczak), Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių bendradarbiavimas per sieną dar niekada nebuvo glaudesnis.
"Matome, ką rusai daro Ukrainoje, todėl jais nepasitikime", - sakė generolas, kadaise tarnavęs Suvalkų krašte, pabrėždamas, kad Lenkija yra pasirengusi laikytis savo aljanso įsipareigojimų Lietuvai, jei Rusija žengtų į ją.
"Turime būti labai, labai pasirengę", - sakė jis.
Matthew Karnitschnig, politico.eu
Prie šio straipsnio rengimo prisidėjo Jurgis Vedrickas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą