meistras, pameistrys

Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili: Ar „profkė“ - iš tikrųjų taip blogai?

Pagal įteisintą tvarką, artimiausioje ateityje po pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) dešimtokai arba tęs mokslus aukštesnėse gimnazijos klasėse, arba turės rinktis profesines mokyklas. Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sako, kad mūsų visuomenė tokį ugdymą vis dar vertina neigiamai, nors profesijas išmanančių žmonių trūksta, o jie gauna galimybę gerai uždirbti, neužkertamas kelias studijuoti.

Dešimtokų ateitį patikrinimai nuo 2029 metų nulems dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurias anksčiau vetavo šalies prezidentas, o rugpjūčio 25-ąją tokiam šalies vadovo sprendimui pritarė Seimas.

„Jeigu niekas nesikeičia, tais metais dešimtoje klasėje arba antroje gimnazijos klasėje mokiniai laikys PUPP ir, jeigu negaus ketverto iš matematikos ir lietuvių kalbos, jie toliau negalės tęsti mokslų gimnazijoje, jie turės rinktis profesinio orientavimo mokyklą ir ten kartu pasibaigti ir vidurinį kursą, ir kartu įgyti amatą“, - pokyčių esmę „Vakarų ekspreso“ tinklalaidei „Laikas Klaipėdai“ aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Jos nuomone, tokia tvarka nėra bloga, nes darbo rinkoje trūksta įvairias profesijas įgijusių jaunų žmonių, kuriems vadovai kartais yra pasirengę mokėti labai aukštus atlyginimus.

„Iš tikro daugiau dėmesio būtų sutelkiama į gimnazijų baigiamosiose klasėse besimokančius mokinius ir jų ugdymą, nes nereikėtų visą laiką „tįsti“ tos minimalios kartelės, ir kartu pildyti profesinį ugdymą, nes darbdaviai sako - trūksta jaunų žmonių su profesiniu pasirengimu“, - teigė universiteto lektorė.

Tačiau, jos vertinimu, šiems pokyčiams dar nepasirengusi visuomenė, kurioje profesinis ugdymas vis dar kelia neigiamas asociacijas.

„Mes vis dar turime ydingą visuomenės nusistatymą profesinio ugdymo atžvilgiu. (...) Ir sovietmečiu buvo tas terminas „profkė“, kuris turėjo neigiamą atspalvį, svoris to žodžio nebuvo pripildytas džiaugsmo ir pozityvo. Ir lygiai taip pat - atrodo, jau tiek daug metų nepriklausomybėje gyvename (...), o „profkė“ vis dar liko neigiamas vertinimas“, - kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji taip pat primena, kad baigus profesinę mokyklą visada lieka atviras kelias tobulintis aukštojoje mokykloje.

„Jeigu jaunuolis įgis profesiją, šalia baigs ir vidurinį ugdymą - atsiveria platesnės perspektyvos, jos pagrįstos konkrečiais faktais. Viena - yra tikrai didelė galimybė iš karto išeiti į darbo rinką ir gerai uždirbti, nes tikrai daug amatų yra paklausūs.

Kitas dalykas - stojant į aukštąją mokyklą yra pridedamas papildomas balas, jeigu ateina jaunuolis, įgijęs profesinį pasiruošimą“, - sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder