Istorikas Vasilijus Safronovas: po karo Klaipėdoje kas ką norėjo, tas tą ir darė

(2)

Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėda pasikeitė iš esmės – ir gyventojais, ir pastatais, sako Klaipėdos universiteto istorikas, profesorius Vasilijus Safronovas. Jo vertinimu, miestas galėjo atrodyti visai kitaip, jeigu iš karto po 1945-ųjų didesnę sprendžiamąją galią būtų turėję paminklosaugininkai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Klaipėdoje beveik nebuvo gyventojų – tik kariai, o civiliai į miestą ėmė grįžti vėliau, sako V. Safronovas.

„Be žmonių. Tuščia, be žmonių, be civilių bent jau, kariuomenės dar buvo daug (...) Plūstelėjo didesnis srautas žmonių tik 1945 metų rudenį“, – „Vakarų ekspreso“ tinklalaidei „Laikas Klaipėdai“ sakė V. Safronovas.

Anot jo, į uostamiestį po karo traukė buvę krašto gyventojai, naujakuriai iš kitų Lietuvos ir Sovietų Sąjungos, o vietiniai Klaipėdos krašto žmonės tapo mažuma.

„Patys įvairiausi žmonės, ko labiausiai trūko – tai intelektualių žmonių“, – sakė V. Safronovas.

Jis sako, kad nėra esminio skirtumo tarp krašto gyventojų, kurie viešoje erdvėje kartais įvardijami kaip klaipėdiečiai ir klaipėdiškiai, nors istoriografijoje šie terminai naudojami tam tikroms kategorijoms apibūdinti.

„Šiaip jau, gramatiškai žiūrint – jokio skirtumo (...)

Iš esmės mes kalbame apie dvi gyventojų kategorijas, viena iš jų turi kažką bendro kilmine prasme su šiuo regionu iki Antrojo pasaulinio karo (...), o kiti arba atsikraustė į šį miestą tik tarpukariu, arba tik po karo“, – aiškino V. Safronovas.

Istorikas teigia, kad nemažai karo metu apgriautų senųjų miesto pastatų buvo galima išsaugoti, tačiau jie po 1945-ųjų buvo sulyginti su žeme.

„Mes dažnai sakome, kad Klaipėda buvo sugriauta per karą, bet jau prieš daug metų esu parašęs tekstą, kuriuo bandžiau parodyti, kad daug labiau buvo po karo su griauta, ne per karą“, – teigė V. Safronovas.

Jis aiškina, kad Klaipėdoje žymiai vėliau pradėjo veikti paminklosaugos institucijos, todėl senasis uostamiesčio vaizdas nebuvo atkurtas taip, kaip pavyzdžiui, netoliese esančiame Gdanske.

„Gdanske labai anksti buvo sukurtos paminklosaugos institucijos (...) labai anksti šis miestas patenka į paminklosaugininkų akiratį ir jie turi lemiamą sprendžiamąjį balsą. Klaipėdoje paminklosaugos institucijos atsiranda tik 1969 metais, tai reiškia, kad 24 metus visi – kas ką norėjo, tas tą ir darė čia“, – kalbėjo istorikas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder