tai anot istoriko Safronovo po karo prie sovietu buvo demokratija. o šiaip p. istorikui Safronovui, yra toks posakis: yra istorikai bet ne istorija. Tad p. istorikui jei kuri istorijas ir sau skelbi Eurika tai nereiskia kad kurdamas vadovaujasi tiesos supratimu. Kita pastaba istorikui: Klaipėdos istorija rašo istorikai ir tik......

Na bet ir bukas autorius - kas būtų jei būtų. Sugalvoti tokį beprasmišką straipsnį tai dar reikia sugebėti . Kokia dar paminklosauga 1945 ruskių okupacijos sąlygomis. Tai buvo neįmanoma tuomet ir nėra ko fantazuoti nerealius dalykus.

1. Sulyginti Gdanską su Klaipėda... Ką visiškas kas gali paneigti mokslinis berastiskumas....
2. Kokios masto sugriovimai buvo Klaipėdoje ir Gdanske

3. Po karo buvo daug svarbesnių dalykų nei kažkienk svajonės įgyvendinti... Klaipėdos senamiesčio pakankamai daug išgelbėta kad suvokti koks jis buvo

Ne kas ką norėjo,o naikino miestą barbarai su raudonom žvaigždėm.Ir "partija"juos veisė,kaip tarakonus,veždama apskurėlius iš Rusyno bedugnės gelmės...

Labai gerai,kad biurokratinės ideologinės korumpuotos struktūros buvo sukurtos taip vėlai. Buvo rūpinamąsi tarybinių žmonių gerove ,ko pasekoje buvo vystoma infrastruktūra, statomi nauji, reikalingi tarybiniam darbo žmogui pastatai, o ne švaistomos lėšos kokių tai alia vertingų buržuazinių turtuolių palikimo išsaugojimui. Kaip dabar, prikurta įvairių dykaduonių institucijų ir pilna "teisingų" istorikų, kurie vis verkia :" ojojoi, kaip okupantai viską sugriovė". Jei ne okupacija, tai tikriausiai iki dabar Klaipėdoje tik būrai su valtimis plaukiotų.

Juk pirmieji įžengė ir ką norėjo tą darė raudonžvaigždžiai rusofašistiniai barbarai, jų paskirti vietininkai, todėl nereikia čia verkšlenti, nes pats "istorikas" bene yra jų tiesioginis palikuonis.

Rusų sovietų valdžia siekė viską naikinti. Užtenka pažvelgti į dabartinę Karaliaučiaus kraštą

"...Anot jo, į uostamiestį po karo traukė buvę krašto gyventojai..."
Anot manęs mačiutė buvo išvežta į Sibirą ir grįžo 1953m. ten to namo Daržų buv. (Gartenstraße) jau nėra tik aikštė o, šalia buv. paštas iš kiemo antrame aukšte gyveno senutė vardu Marta ,kuri išeidavo pasiramstydama ant terasos ir maitindavo viso rajono kates. Man į kiemą pas ją tekdavo patekti išėjus į gatve ir apėjus visokius medinius sandėliukus į taip pat uždara kiemą . Marta mane vaišindavo saldumynais ir kalbėdavo su mani vokiškai. Pas savo močiutę gulėdamas antrame aukšte kambaryje prieš užmiegant (už turgaus kur žydų kapines yra ) matydavau antenų (tik esant paaugliui tėtis sakė ,kad antenos kėlė trukdžius užsienio radijo bangos transliuoti Am.balsą , Liavąja Europą ir tt.) viršuje žaliai degančius žiburėlius į juos žiūrint užmigdavau. Labai liūdna , kad garb. pil. A.Ž. padėjo parašą po sprendimu sunaikinti senąsias kapines kur palaidotas ir sulygintas su žeme mano dėdės kapas kuris žuvo 1944m. (visai netoli L.Vynerio kapo ) , kai atvykstu - uždegu žvakute. Mieste 6- me dešimtmetyje labai daug gyveno okupantai kurie kai miestą apleido vietiniai , jų paliktu gerbūviu naudojosi , lietuvių kalba retai girdima , o moterys vokietės našlės su vaikais namie tyliai gimta kalba kalbėjo , vėliau dauguma išvyko į VDR. Dar vėliau apie 7- dešimtmečio dar viena didelė banga užplūdo atvykėlių iš Rusijos neva iš kažkur kilusio didelį plota apėmusių gaisrų. Į Klaipėda atvyko po 1953m.- 60m. po Stalino mirties nemažas kiekis ir politinių kalinių (partizanų) iš Norilsklag, Vorkutolag, Intlag ir kitų GUL-agų išbarstytu po visa SSRS ir nelabai į jų praeiti kreipė dėmesio (tiesa karts nuo karto iš S.Neries 18 ir 20 pastato į juos pasižvalgydavo ar nesirenka kartu , nešvenčia švenčių ir pan. , bet viska nesužiūrėsi) ,nes jie buvo dar jauni stiprus , o tuo metu Klaipėdai ypatingai buvo reikalinga darbo jėga.

Nesistebiu, atkreipkite dėmesį, kad ir pats istorikas yra okupantų vaikas, kurie ką norėjo, tą ir darė.

Vasia, tave reiketu teleportuoti i 45-sius. Gal proto atsirastu i ne apmokamus uzsakymus cia skleisti....

Kas būtų, jeigu būtų?

Su laiku griš,Trampo pertvarka keičia pasaulį ir LITWA.....?

prie manes nebeliko Vites kvartalo, gaisrines prie statybos tresto (rotuses), Danges gatveje stovejo nedidelis senovinis namas, dabar ten parkelis, pries kartono kombinata - visas rajonas panaikintas nedideliu namu, Minijos gatveje (zvejybos uosto rajone) irgi labai daug nugriauta namu, Rumpiskes gatves senu namu kvartalas nugriautas, vietoj jo daugiaauksciai isdygo

stebi senųjų pastatų naikinimą, tai vyksta iki pat dabar...
Net mirusiuosius iškasinėja ir seniesiems biurgeriams tik lėbartuose vietos tėra...

Tokia buvo istorija, kurios pakeisti negalime, pone istorike. Aimanuoti ? Taip, galime . Tik ar reikia ? Mano nuomone, ne. Reikia gyventi taip, kad pavyktų išvengti to, kas naikina mūsų istoriją.