Režisierius Valentinas Masalskis: prie Ukrainos pergalės prisidedu taip, kaip moku

Rugpjūčio viduryje Klaipėdos kultūros fabrike rodytas pagal Mindaugo Nastaravičiaus pjesę kuriamo „Paukštyno bendrabučio“ eskizas - tarpinė stotelė, spektaklio premjera lapkričio viduryje numatoma Kyjive.

„Tai bus duoklė jiems, mes visi dirbame be jokio honoraro, padedame kiek galime“, sako V. Masalskis, kuris 2011 metais atvyko į uostamiestį ir subūrė Klaipėdos jaunimo teatrą, o vėliau - ir „Taško“ teatrą.

„Sukuriu jiems viltį, kad gyvenimas tęsis ir jis tęsiasi, viltį, kad mes esame kartu su jais, kad mes jų nepaliekame“, - aiškino jis.

Karo metu Ukrainą aplankęs V. Masalskis sako, kad matė ukrainiečių tikėjimą gyvenimu, pasitikėjimą savimi ir užtikrintumą dėl to, kad vieną dieną vis tiek išauš geresnis rytojus.  

Anot jo, kiekviename žingsnyje galima jausti ukrainiečių dėkingumą lietuviams, kurie užpultą tautą remia nepaisant ribotų galimybių.

„Man labai džiugu, kad Lietuva prisidėjo visomis išgalėmis ir jie tikrai mus labai gerbia ir myli, visi - ką bepaklaustum.

Visi labai gerbia lietuvius, žino, kad mes patys per daug neturėdami, bet padedame“, - kalbėjo V. Masalskis.

Klaipėdoje aktoriai iš Ukrainos taip pat jautėsi gerai ir saugiai.

„Visų pirma dėl to, kad nėra bombardavimo (...) Labai sunku europiečiui suprasti visa tai, kaip jie dabar gyvena. Ir man labai sunku suprasti, nes aš tikrai galvojau, kad XXI amžiuje, kai tiek daug pasiekimų (...) kad vyksta tokios žudynės. Aš tikrai galvojau, kad mirsiu nesulaukęs to“, - pasakojo V. Masalskis.

Tačiau ukrainiečių aktorių viešnagė Klaipėdoje kai kam užkliuvo: internete atsirado patyčių, paniekos, priekaištų, kad spektaklis rodomas ukrainiečių kalba.

V. Masalskis sako, kad internetas suteikia galimybę žmonėms reikšti savo nuomonę, tačiau ji nebūtinai yra protingo ir išmintingo žmogaus požiūris.

„Žmogaus teisių deklaracija, kuri išlaisvino žmogų, iš vienos pusės yra nuostabi, iš kitos pusės ji atvėrė žmogaus kvailumo laisvę.

(...)

Man labai baisus žmonių kvailumas, aš visą gyvenimą jo bijojau (...) Jo yra labai, labai daug ir kada jis pasibaigs - tai tikriausiai laiko klausimas. Manau, kad tai yra evoliucijos dalis“, - kalbėjo V. Masalskis.