Antrasis Klaipėdos festivalis grįžta su jubiliejinėmis dovanomis miesto gyventojams ir svečiams.

„Rugpjūčio 1-ąją visus kviečiame į Klaipėdos miesto 770-ajam jubiliejui skirtą specialiai šiai progai parašytos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinę premjerą. Tai nuostabi Klaipėdos kūrėjų dovana mūsų miestui!“,- pasakojo Klaipėdos festivalio meno vadovė Laima Vilimienė.

Fanfaromis padabinta oratorija                                                               

Pasak istorikų, Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias.„Simboliška ir gražu, kad oratoriją apie Klaipėdos miesto įkūrimą sukūrė būtent broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius,

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėję išlikusius istorinius dokumentus.

Savito žanro sceninis kūrinys „Sakmė apie Mėmelburgą“, kurį kūrėjai ir mes įvardijame kaip oratoriją, apjungs įstabų reginį su teatralizuotomis eitynėmis, šaukiniais, trimitų fanfaromis ir net testamentu ateities miesto gyventojams“, - džiaugėsi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, grimo dailininkė Aira Braždienė, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Pagrindinių vaidmenų atlikėjai – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė). Vokalines partijas taip pat atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė.

Premjeros rėmėjos „Limarko grupės“ prezidentas Vytautas Lygnugaris neabejoja, kad Klaipėda turi kuo didžiuotis ir privalo kuo įsimintiniau paminėti šią datą: „Klaipėda, kaip seniausias Lietuvos miestas, mūsų valstybės istorijoje užima ypatingą vietą, todėl šiame kontekste verta pabrėžti ne tik  jūrinio miesto išskirtinumą, bet ir deramai prisiminti jo gilią istoriją.

Linkiu, kad mūsų miesto išskirtinumas sudomintų kuo daugiau žmonių iš viso pasaulio, o čia gyvenantys visada su pagarba ir pasididžiavimu minėtų savo miestą“.

„Skrajojantis olandas“ – miesto pasididžiavimas

Rugpjūčio 5–6 dienomis į Klaipėdos elingą vėl grįžta publikos pamėgta Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. „Tai pastatymas, taip pat gimęs miesto gimtadienio proga 2020 m. rugpjūčio 1-ąją bei sulaukęs tokio didžiulio pripažinimo, kad jau yra tapęs ne tik Klaipėdos festivalio, bet ir Klaipėdos miesto vizitine kortele.

Ši opera sugebėjo patraukti ne tik miesto ar šalies gyventojų dėmesį, bet ir virtualiai apkeliauti pasaulį tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“ transliuoto įrašo pavidalu. Įspūdingas pastatymas, pelnęs aukščiausius scenos menų apdovanojimus Lietuvoje, kaip ir jame pasirodantis tikras laivas, vėl lauks aplodismentų saulėlydžio nutviekstoje scenoje.

Negalėjome jo vėl neparodyti publikai, nors šis pastatymas reikalauja ypač daug pastangų bei investicijų“, - akcentavo L. Vilimienė.

Anot muzikinio teatro vadovės, džiugu, kad jau trečią vasarą specialiai šiam spektakliui į pajūrį sugrįžo Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos.

Jo dukters Zentos vaidmenį vėl įtaigiai atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas).

„Taip pat dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Vairininko vaidmeniu, kuo mes labai didžiuojamės ir linkime sėkmės, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu.

Spektaklyje dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choro, baleto trupės artistai“,- sako L. Vilimienė.

Stebinantis „Skrajojantis olandas“

„Aš manau, kad „Skrajojantis olandas“ - vienas gražiausių, reikšmingiausių ir didžiausių scenos veikalų, pastatytas per visą nepriklausomą Lietuvos istoriją“, – taip KVMT „Skrajojančio olando“ pastatymą tituluoja solistas A. Švilpa. „Olando partiją dainavau kone dešimtyje skirtingų pastatymų.

Kažkada aš su užsidegimu pasakojau apie R. Wagnerio „Skrajojančio olando“ spektaklius kituose teatruose Muzikinio teatro vadovei L. Vilimienei, tačiau nesitikėjau, kad jau netrukus būsiu pakviestas šią partiją sudainuoti gimtame mieste.

Klaipėdos „Skrajojantis olandas“ ypatingas, nes jokiame kitame mieste man neteko dainuoti uoste, buvusioje laivų statykloje bei į sceną įplaukti tikru laivu!

Kai žiūrėjau spektaklio įrašą net graudinausi iš pasididžiavimo, kad tai vyksta mano gimtoje Klaipėdoje. Gali apkeliauti visą pasaulį, o būti nustebintas savo gimtoje žemėje. Ateikite ir būtinai pamatykite“.

Festivalį rugpjūčio 7-ąją vainikuos operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai, apjungsiantis festivalio kviestinius ir KVMT solistus, kuriame gėrėsimės teatro solistų Beatos Ignatavičiūtės, Dalios Kužmarskytės, Ritos Petrauskaitės, Mindaugo Rojaus, Viliaus Trakio bei kviestinių dainininkų Almo Švilpos.

Taraso Shtondos (Ukraina), Kristiano Benedikto ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro atliekamomis gražiausiomis arijomis iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Remti lengva, kai stebina rezultatas

„Esame labai dėkingi festivalio rėmėjams, nes be jų geros valios kažin ar būtų pavykę jį surengti. Ypač dėkingi jau kelerius metus Klaipėdos festivalį remiančiai „Vakarų medienos grupei“, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybei ir LR kultūros ministerijai, pasaulinę oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjerą parėmusiai įmonių grupei „Limarko“.

Festivalį remia „Klaipėdos energija“, „Klaipėdos vanduo“, „Mega“, paslaugomis remia viešbučiai „Mercure Klaipėda City“, „Victoria Hotel Klaipėda“, „Michaelson Boutique Botel“, informaciniai rėmėjai: LRT, dienraščiai „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“, „Lietuvos rytas“, portalai lrytas.lt ir „Klaipėda aš su tavim“, žurnalas „Moteris““, - dėkojo L. Vilimienė.

VMG grupės generalinis direktorius Egidijus Mockus tikino, kad „remti lengva, kai matai fantastiškus pastatymus bei gražius Muzikinio teatro darbus. Turime palaikyti klaipėdietišką kultūrą. Matome, kad pastatymų lygis vis kyla bei vis labiau tampa pasaulinio lygio. Savo darbuotojus motyvuojame skirdami bilietus į renginius, tačiau manome, kad žmonės juos vis dar lanko per mažai. Turime pasitempti“.

Kitame krante

Klaipėdos festivalio tradicija - forumo diskusijos, kuriose šiemet atsispindės pasaulinės aktualijos. „Pernai daug diskutavome apie ekologiją, o šiemet publiką pakviesime į pokalbių ciklą „Kitas krantas“, vyksiantį jaunimo pamėgtoje laisvalaikio ir pramogų erdvėje „Hofas“ kitame Danės krante.

Diskutuosime apie kitaip mąstančius, kitos kultūros, religijos ar etninės priklausomybės žmones ir dėl to patiriamus jų supratimo, priėmimo nesklandumus. Rugpjūčio 2 d.19 val. „Hofe“ vyks diskusija apie šiandienos aktualijas: kaip mūsų kasdienį ir profesinį gyvenimą paveikė pandemija, o dabar dar ir karo veiksmai Ukrainoje?

Kaip išsvajotąjį „kitą krantą“ įsivaizduoja įvairių patirčių, siekių turintys žmonės? Toliau aktyviai kurti ir kovoti ar atsitverti tylos siena ir atsiriboti?Dalyvauja: žurnalistė, socialinė aktyvistė Agnė Bukartaitė; LMTA Klaipėdos fakulteto dekanė Loreta Jonavičienė; TV laidų rengėja ir vedėja Asta Stašaitytė.

Diskusiją veda LRT radijo žurnalistė Odeta Vasiliauskaitė.

Rugpjūčio 4 d. 19 val. „Hofe“ rengiama diskusija „Pažinti ir priimti kitą“. Diskutuosime apie migrantų, pabėgėlių, diskriminaciją patiriančių žmonių integraciją į Klaipėdos kultūrinį bei socialinį gyvenimą ir kokiais būdais prie jos prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT).

Dalyvauja: KVMT vadovė Laima Vilimienė, KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas, KVMT vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, KVMT orkestro koncertmeisterė Regina Sarkisova, KVMT choro artistai Farshadas Abbasabadi ir Indra Sofia Maria Nielsen, KVMT baleto trupės šokėja Daria Verovka.

Diskusiją veda muzikologė, KVMT redaktorė Veronika Janatjeva.

Klaipėdos istorinis ratas

Kaune gimęs ir augęs kompozitorius A. Remesa, po studijų Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) atvykęs dėstyti muzikos teorijos ir istorijos disciplinų į Klaipėdą ir nuo 1983 m. įsikūręs uostamiestyje (arba, kaip jis mėgsta sakyti, „miestauostyje“), yra aktyvus miesto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalyvis.

Jo veiklos barai itin platūs: po kompozicijos studijų dar papildomai studijavęs teologiją, muzikos liturgiją ir grigališkąjį choralą, jis šiuo metu Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vargonininkas, o šalia visos kūrybinės ir bendruomeninės veiklos dar ir dirba muzikos psichoterapeutu Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje.

Yra Respublikinio muzikinės psichoterapijos centro įkūrėjas (RMPC), įvairių muzikos psichoterapijai skirtų konferencijų iniciatorius, rengėjas ir dalyvis.

Apie antrais namais jam tapusį miestą kompozitorius sako: „Klaipėda kilo ne iš uosto, bet iš bažnyčios, šventovės, vienuolyno. Klaipėdą laikyčiau liberaliausiu Lietuvos miestu, atlaikiusiu nelengvą istorinės kaitos laikotarpį.

Remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vienuolis Heinrichas Liucelburgietis, būdamas Kuršo vyskupu (1250–63), ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva.

Apeinant ištisą 770 metų istorinį ratą, lyg ir vėl atsiduriame tame išeities taške. Atrodytų, kad Klaipėda vėl įkuriama antrą kartą, tačiau šį kartą nešanti „prisikėlimo“ įvaizdį ir aureolę.“

Suromantinta miesto istorija

„Oratorija, susidedanti iš įžangos ir 7 dalių, parašyta simfoninio orkestro vario grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), mušamųjų grupei, solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui.

Tarp pagrindinių jos veikėjų – Kuršo vyskupo Heinricho ir pilies komtūro Eberhardo iš Zaino – yra ir Mėmelė.

Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos, bet pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją“, – apie savo naujausią kūrinį pasakoja kompozitorius.

Oratorijos libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM tikina, kad „malonu matyti ir augantį klaipėdiečių entuziazmą švęsti miesto gimtadienį.

Gyvename mieste, kurio dvasingumą suformavo mažesnieji broliai pranciškonai. Atsiranda net savotiška šventinė ambicija: atskleisti tikrąją miesto tapatybę. Apskritai kalbant, naujoji kompozitoriaus A. Remesos oratorija man reiškia visus miestiečius vienijančio dialogo apie Klaipėdos miesto kilmę pradžią.

Mes, mažesnieji broliai, reiškiame padėką Klaipėdai ir linkime, kad ji būtų laiminga, sveika, veržli, kūrybinga ir dvasinga. Mes norime kartu džiaugtis Klaipėdos miesto gyventojų laime, sveikata ir gerove; norime matyti jų veiduose vilties šypseną.

Tai mano gimtasis miestas. Klaipėda stipri ir didinga, jos siela – jūrinė, visada siekianti tobulėti. Todėl leiskite man padėkoti už galimybę prisidėti kuriant oratoriją ir tuo džiaugtis“.

Klaipėdos festivalis rugpjūčio 1–7 dienomis sugrįžta į lauko scenas senojo uosto širdyje ant Kuršmarių kranto.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje (rugpjūčio 1 d. 19.30 val.).

Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą senajame Klaipėdos elinge (rugpjūčio 5, 6 d. 21.30 val.), tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje.

Antrąjį Klaipėdos festivalį užbaigs įspūdingas operos gala koncertas (rugpjūčio 7 d. 18 val.), kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai publikai dovanos gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų. Paskubėkite nusipirkti bilietus, nes jų liko labai mažai, o nuo rugpjūčio 1 dienos jų kainos kils.